Dubuo padedamas ant grindų, katė kelis kartus vos krimsteli ir porcija jau dingusi. Po minutės ji tikrina kitos katės indą, o kartais netrukus atpila beveik nepakitusį maistą. Greitas rijimas nėra charakterio trūkumas. Dažniausiai tai signalas atidžiau pažiūrėti šėrimo rutiną, konkurenciją, šėrimo vietą ir pačios katės savijautą.
Vienai katei pakaks mažesnėmis porcijomis pateikto maisto, kitai reikės veterinaro apžiūros. Svarbu nekeisti visko iš karto: ramiai stebint ir fiksuojant pokyčius, lengviau suprasti, kuris sprendimas iš tiesų padėjo.
Kodėl dubuo ištuštėja taip greitai?
Skubėjimą gali paskatinti keli skirtingi veiksniai:
- Didelė motyvacija maistui: kai kurios katės tiesiog labai motyvuotos maistu.
- Ilgi tarpai ar ankstesnė maisto stoka: dėl jų katė gali stengtis porciją suėsti kuo greičiau.
- Nenuspėjamas šėrimo laikas: jis gali dar labiau skatinti skubėjimą.
- Konkurencija: net jei antra katė dubens neliečia, jos buvimas tarpduryje gali kelti įtampą – „suėsk dabar, nes vėliau neliks“.
Reikšmės turi ir pateikimo forma. Vienoje krūvelėje subertas kačių sausas maistas pasiekiamas labai lengvai, o minkšta porcija kartais nuryjama beveik nekramtant.
Katės natūraliai nekramto kiekvieno kąsnio taip, kaip žmogus. Todėl tikslas nėra priversti katę ilgai malti maistą, o sumažinti skubėjimą ir paskirstyti porciją į daugiau mažų “laimikių”.
Staiga išaugęs apetitas nėra vien elgesio klausimas.
Jei katė prašo gerokai daugiau maisto, bet liesėja, daugiau laka ar šlapinasi, viduriuoja, vemia arba tampa neįprastai nerami, reikėtų kreiptis į veterinarą. Padidėjusį alkį gali lydėti įvairios ligos, todėl vien lėto šėrimo dubenėlis priežasties nepašalins.
Atpylė ar vėmė? Ši detalė svarbi
Svarbu atskirti du panašiai atrodančius epizodus:
- Atpylimas: greitai suėstas maistas netrukus pasyviai grįžta į burną. Prieš tai nebūna ryškaus pykinimo ar pilvo susitraukimų, o gabalėliai atrodo mažai suvirškinti.
- Vėmimas: gali pasireikšti seilėtekiu, neramumu ir ryškiais pilvo judesiais, o turinys gali būti jau apvirškintas ar su tulžimi.
Stebėjimas namuose nėra diagnozės nustatymas.
Pasikartojantys epizodai, kraujas, vangumas, skausmas, viduriavimas, svorio kritimas ar tai, kad katė išvemia net vandenį, yra priežastys pasikonsultuoti su veterinaru.
Trumpas vaizdo įrašas ir informacija, po kiek laiko nuo ėdimo tai įvyko, gali padėti per vizitą.
Lėtesnė vakarienė neprivalo būti sudėtinga
Pradėti galima nuo paprasto porcijos padalijimo. Tą patį dienos kiekį pasiūlykite dažniau, mažomis dalimis, nepadidindami bendro kalorijų kiekio.
Jei namuose yra kelios katės, šerkite jas atskirose, saugiose vietose. Duris galima trumpam uždaryti, o dubenėlius surinkti, kai kiekviena baigia ėsti.
Keturi pateikimo būdai:
- Keli indeliai: sausą maistą paskirstykite į kelis nedidelius indelius skirtingose ramiose vietose.
- Galvosūkio tipo šėrykla: naudokite stabilų variantą, kurio sudėtingumą galima didinti palaipsniui.
- Platus indas arba kilimėlis: drėgną maistą plonu sluoksniu paskleiskite ant lygaus indo arba lėtam laižymui skirto kilimėlio.
- Trumpa maisto paieška: dalį porcijos paslėpkite lengvai randamose vietose.
Priemonė turi būti švari, neklibėti ir neturėti smulkių atsikabinančių dalių.
Pirmomis dienomis stebėkite katę: per sudėtinga šėrykla gali ne sulėtinti, o suerzinti. Senjorei, silpniau matančiai ar judėjimo sunkumų turinčiai katei reikia lengvai pasiekiamo varianto.
Svarbu neprarasti dienos šėrimo normos. Jei kiekvienam žaidimui įberiama „dar truputį“, porcija nepastebimai išauga. Ryte pamaatuokite visą dienos kiekį į atskirą indą ir tik iš jo pildykite dubenėlius bei šėryklas.
Šeimos nariams bus aišku, kiek jau sušerta, o užduotims naudojamas maistas netaps papildomomis kalorijomis. Jei naudojami skanėstai, juos taip pat įskaičiuokite.
Mažame būste maisto paieška neprivalo driektis per visus kambarius. Pakanka vienoje saugioje zonoje padėti kelis lengvus galvosūkius ar porcijas skirtingame aukštyje, jei katė gali patogiai juos pasiekti.
Po šėrimo likučius surinkite, kad maistas nesugestų ir nekiltų konfliktų su kitais gyvūnais.
Keiskite vieną dalyką vienu metu
Kad galėtumėte palyginti rezultatus, keiskite po vieną dalyką:
- Pradinė padėtis: pamatuokite įprastą dienos porciją ir užrašykite, per kiek laiko katė ją suėda.
- Porcijų skaičius: kitomis dienomis tą patį kiekį padalykite, pavyzdžiui, į keturias ar penkias mažas porcijas.
- Pateikimo būdas: toliau keiskite tik pateikimą – vietoj gilaus dubens panaudokite platų indą arba nesudėtingą šėryklą.
- Rezultatas: žymėkite, ar katė ramesnė, lėčiau ėda, ar mažiau bando atimti kitos katės maistą ir ar nepasikartoja atpylimas.
Jeigu pasirinktas kasdienis kačių maistas katei tinka, nebūtina tuo pačiu metu keisti ir jo sudėties. Naujas skonis, nauja šėrykla ir naujas grafikas vienu metu apsunkina vertinimą. Keičiant racioną, pereinama palaipsniui, nebent veterinaras dėl sveikatos būklės nurodė kitaip.
Sukaupę kelių palyginamų maitinimų užrašus, vertinkite ne tik laiką prie dubens. Svarbu, ar katė, baigusi jai skirtą porciją, neatrodo nusivylusi, ramiai pasitraukia ir išlaiko stabilią savijautą.
Jei maistas suėdamas lėčiau, bet katė nuolat drasko šėryklą ar joje palieka didelę porcijos dalį, pasirinktas sudėtingumas netinka. Grįžkite vienu žingsniu atgal ir palengvinkite užduotį.
Jeigu greitas rijimas nesikeičia arba atpylimas kartojasi, surinktus užrašus parodykite veterinarui. Tai padės atskirti nepatogų šėrimo būdą nuo situacijos, kurią reikia tirti plačiau.
Ką gali ir ko negali išspręsti papildai?
Virškinimo sutrikimų požymiai retai kada būna vienodi: vienai katei kaupiasi plaukų gumulėliai, kita jautriai reaguoja į staigų raciono pakeitimą, trečiai problemą sukelia liga. Todėl papildai virškinimui katėms neturėtų būti automatinis atsakas į greitą rijimą. Jie nepakeičia diagnozės, tinkamo dienos raciono ar maitinimo aplinkos korekcijų.
Jei pasirenkami papildai katėms, jų sudėtį ir kiekį verta aptarti su veterinaru, ypač jei gyvūnas gauna vaistų ar jam skirta veterinarinė dieta.
Daugiau skirtingų priemonių – nereiškia geresnio rezultato. Be to, papildų kalorijos ir skanėstai turi būti įskaičiuoti į dienos normą.
Ramybė aplink dubenį – tokia pat svarbi kaip ir jo forma
Šėrimo vieta neturėtų būti prie triukšmingos skalbyklės, intensyvaus praėjimo ar kraiko dėžutės. Katė turi matyti aplinką ir galėti pasitraukti, o ne jaustis įsprausta kampe.
Konservai katėms ar sausas maistas gali būti pateikiami skirtingais būdais, tačiau abu turėtų likti švieži ir saugūs, o drėgno maisto nereikėtų ilgam palikti dubenėlyje.
Geriausias planas tas, kurį įmanoma kartoti kasdien. Atitinkamos priemonės katėms, pavyzdžiui, tinkama šėrykla, naudingos tik kaip nuoseklios rutinos dalis. Ne mažiau svarbios mažesnės, bet dažnesnės porcijos, atskira rami vieta ir nuspėjamas grafikas. Jei apetitas ar virškinimas staiga pasikeitė, surinktus užrašus verta aptarti su veterinaru.
