Jausmas, kai širdis daužosi lyg norėtų iššokti iš krūtinės, yra pažįstamas daugeliui. Nesvarbu, ar tai sukėlė staigus stresas, per didelis kofeino kiekis, intensyvi treniruotė ar tiesiog nerimas, pagreitėjęs pulsas (mediciniškai vadinamas tachikardija) gali sukelti diskomfortą, baimę ir silpnumą. Nors dažniausiai trumpalaikis širdies ritmo padažnėjimas nėra pavojingas gyvybei, nuolatinė įtampa širdies raumeniui nėra naudinga. Laimei, egzistuoja patikimi, mokslu pagrįsti būdai, kaip nuraminti širdį namų sąlygomis, nenaudojant stiprių medikamentų. Svarbiausia – suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir žinoti, kaip aktyvuoti natūralius organizmo raminimo mechanizmus.
Koks pulsas yra normalus, o kada jau reikėtų sunerimti?
Prieš pradedant taikyti bet kokias priemones, būtina suprasti, kas laikoma norma. Suaugusio žmogaus ramybės būsenos pulsas paprastai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę (k/min). Tačiau šis skaičius yra labai individualus. Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų ar labai fiziškai aktyvių žmonių širdis gali plakti lėčiau – apie 40–50 k/min, ir tai rodo puikią širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Apie tachikardiją kalbama tada, kai ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k/min. Tai gali lydėti kiti simptomai, tokie kaip:
- Galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas;
- Oro trūkumas;
- Jausmas, kad širdis „virpa“ krūtinėje;
- Nerimas be aiškios priežasties.
Jei pastebėjote, kad pulsas pakilo staiga, be fizinio krūvio, pirmiausia svarbu nepanikuoti, nes pati baimė skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris dar labiau greitina širdies darbą. Nusiraminimas yra pirmasis žingsnis į normalų ritmą.
Greitoji pagalba sau: klajoklio nervo stimuliavimas
Vienas efektyviausių būdų greitai sumažinti pulsą yra klajoklio nervo (nervus vagus) stimuliavimas. Šis nervas yra pagrindinė parasimpatinės nervų sistemos dalis, atsakinga už organizmo raminimą ir širdies ritmo lėtinimą. Yra keletas paprastų manevrų, kuriuos galite atlikti namuose.
Gilus pilvinis kvėpavimas (4-7-8 metodas)
Stresinėje situacijoje mes esame linkę kvėpuoti paviršutiniškai ir dažnai, o tai siunčia signalą smegenims, kad esame pavojuje. Norint tai pakeisti, reikia sulėtinti kvėpavimą:
- Atsisėskite patogiai arba atsigulkite.
- Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki 4. Įsivaizduokite, kad pučiate pilvą kaip balioną.
- Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 7.
- Lėtai iškvėpkite per burną (lyg pūstumėte žvakę), skaičiuodami iki 8.
Pakartokite šį ciklą bent 4 kartus. Ilgas iškvėpimas tiesiogiai aktyvuoja klajoklį nervą ir siunčia signalą širdžiai sulėtinti ritmą.
Šalto vandens terapija
Tai pagrįsta vadinamuoju „nardymo refleksu“, kuris būdingas visiems žinduoliams. Kai veidas panyra į labai šaltą vandenį, organizmas automatiškai lėtina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą, kad taupytų deguonį. Jums nebūtina nardyti – pakanka:
- Pripilti dubenį ledinio vandens (galima įdėti ledukų);
- Sulaikyti kvėpavimą ir panardinti veidą į vandenį 15–20 sekundžių;
- Jei negalite panardinti veido, uždėkite ledo kompresą arba šaltu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ant kaktos ir akių srities.
Valsalvos manevras
Tai dar vienas techninis būdas paveikti klajoklį nervą. Užsiimkite nosį pirštais, užsičiaupkite ir bandykite stipriai iškvėpti orą (lyg pūstumėte balioną), bet neleiskite orui išeiti. Laikykite šią įtampą apie 10–15 sekundžių, tada staiga atleiskite ir normaliai kvėpuokite. Šis staigus spaudimo krūtinės ląstoje pasikeitimas dažnai padeda atkurti normalų ritmą.
Dehidratacija ir elektrolitų balansas
Dažnai nepagalvojame, kad padažnėjęs pulsas gali būti paprasčiausios dehidratacijos pasekmė. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, kraujas tampa tirštesnis. Kad toks kraujas galėtų cirkuliuoti po visą kūną ir aprūpinti organus deguonimi, širdis priversta dirbti daug sunkiau ir plakti dažniau.
Taip pat svarbu ne tik vanduo, bet ir elektrolitai – mineralai, kurie reguliuoja elektrinius impulsus širdyje. Pagrindiniai iš jų yra:
- Magnis: Šis mineralas padeda atsipalaiduoti širdies raumeniui. Magnio trūkumas dažnai sukelia aritmijas ir tachikardiją. Įtraukite į mitybą špinatus, moliūgų sėklas, migdolus ar avokadus.
- Kalis: Kalis būtinas normaliam ląstelių funkcionavimui. Jo gausu bananuose, saldžiosiose bulvėse, pomidoruose ir apelsinuose.
Jei jaučiate, kad širdis plaka per greitai po karštos dienos ar intensyvaus prakaitavimo, stiklinė vandens su citrina ir žiupsneliu druskos arba specialus elektrolitų gėrimas gali būti greičiausias sprendimas.
Emocinė įtampa: kaip „perprogramuoti“ reakciją į stresą
Psichologinė būsena ir širdies veikla yra neatsiejami. Nerimo priepuolio metu organizmą užplūsta kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai, todėl širdis ima plakti maksimaliu pajėgumu. Problema ta, kad sėdint namuose ant sofos mums nereikia nei kovoti, nei bėgti.
Norint nutraukti šį užburtą ratą, rekomenduojama taikyti progresyviąją raumenų relaksaciją. Pradėkite nuo kojų pirštų: stipriai juos įtempkite 5 sekundėms, tada staiga atpalaiduokite ir pajuskite skirtumą. Keliaukite aukštyn per blauzdas, šlaunis, sėdmenis, pilvą, rankas, pečius iki pat veido raumenų. Kai kūnas atsipalaiduoja fiziškai, smegenys gauna signalą, kad pavojus praėjo, ir širdies ritmas pradeda lėtėti.
Mitybos įpročiai, kurie provokuoja širdies plakimą
Kartais pulsą padidiname patys to net nesuprasdami per savo mitybos įpročius. Jei dažnai susiduriate su tachikardija, verta peržiūrėti savo racioną ir vengti tam tikrų produktų:
Kofeinas: Tai galingas stimuliatorius. Nors vienas puodelis kavos daugumai nekenkia, jautriems žmonėms net ir nedidelis kiekis gali sukelti širdies permušimus. Nepamirškite, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir žaliojoje arbatose, energetiniuose gėrimuose, šokolade ir kai kuriuose vaistuose nuo skausmo.
Alkoholis: Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti dehidrataciją ir toksiškai veikti širdies ląsteles, sukeldamas vadinamąjį „šventinės širdies sindromą“, kai po vakarėlio sekančią dieną jaučiami ritmo sutrikimai.
Cukrus ir greitieji angliavandeniai: Staigus cukraus kiekio kraujyje pakilimas (ir vėlesnis staigus kritimas) verčia organizmą išskirti daugiau adrenalino, kas tiesiogiai veikia pulsą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja pulsą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės yra pakankamai tikslūs, kad parodytų bendras tendencijas, tačiau jie nėra medicininiai prietaisai. Jų rodmenis gali iškreipti prakaitas, judėjimas ar per laisvas dirželis. Jei laikrodis rodo pavojingai aukštą pulsą, visada rekomenduojama jį pasitikrinti apčiuopiant arteriją ant riešo ar kaklo.
Kodėl pulsas padažnėja pavalgius?
Tai normali fiziologinė reakcija. Po valgio kraujas suteka į virškinimo traktą, kad padėtų apdoroti maistą. Kadangi kitose kūno dalyse kraujo tūris santykinai sumažėja, širdis turi plakti greičiau ir stipriau, kad palaikytų normalų kraujospūdį visame organizme. Ypač tai jaučiama po sunkaus, riebaus maisto ar persivalgius.
Ar galiu sportuoti, jei mano pulsas natūraliai aukštas?
Taip, reguliarus fizinis krūvis (kardio treniruotės) ilgainiui stiprina širdies raumenį ir mažina ramybės būsenos pulsą. Tačiau, jei turite nediagnozuotą tachikardiją, prieš pradedant sportuoti būtina pasitarti su gydytoju. Pradėkite nuo lengvų pasivaikščiojimų, plaukimo ar jogos.
Kada dėl aukšto pulso būtina kviesti greitąją pagalbą?
Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei aukštą pulsą lydi skausmas krūtinėje (spaudimas, deginimas), dusulys, sąmonės netekimas ar aptemimas akyse. Taip pat, jei ramybės būsenoje pulsas viršija 120–140 k/min ir nepraeina taikant minėtus nusiraminimo metodus.
Žolelės ir natūralūs papildai širdies ritmui reguliuoti
Be kvėpavimo pratimų ir mitybos pokyčių, gamta siūlo ir švelnių priemonių, padedančių suvaldyti nerimstančią širdį. Svarbu paminėti, kad vaistažolės veikia lėčiau nei cheminiai vaistai, todėl jos labiau tinka ilgalaikei prevencijai, o ne staigiam priepuoliui nutraukti.
Gudobelė (Crataegus): Tai viena labiausiai vertinamų vaistažolių kardiologijoje. Gudobelės ekstraktas gerina širdies raumens kraujotaką, didina deguonies pasisavinimą ir švelniai mažina pulsą bei kraujospūdį. Ji dažnai vadinama „širdies maistu“.
Sukatžolė (Leonurus cardiaca): Kaip sufleruoja lotyniškas pavadinimas, šis augalas tiesiogiai susijęs su širdimi. Sukatžolė veikia raminančiai net stipriau nei valerijonas ir yra ypač efektyvi, kai tachikardiją sukelia nervinė įtampa ar hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas).
Valerijonas: Nors dažniausiai asocijuojamas su miego gerinimu, valerijonas taip pat mažina širdies jautrumą stresui. Jis padeda atsipalaiduoti lygiųjų raumenų audiniams, taip sumažindamas spazmus ir širdies plakimo dažnį.
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus ar vaistažolių preparatus, ypač jei jau vartojate receptinius vaistus nuo širdies ligų, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad išvengtumėte nepageidaujamos sąveikos.
