Vasaros ir rudens sezonai dažnai asocijuojasi ne tik su maloniais pasivaikščiojimais gamtoje, uogavimu ar grybavimu, bet ir su nemalonia rizika parsinešti namo nepageidaujamą svečią – erkę. Nors apie erkių platinamas ligas ir apsaugos priemones kalbama daug, viena dažniausių ir daugiausia streso sukeliančių situacijų ištinka jau bandant parazitą pašalinti. Neretai, traukiant įsisiurbusią erkę, jos kūnas atitrūksta, o galvutė ar straubliukas lieka įstrigę odoje. Ši akimirka dažną priverčia panikuoti: ar tai pavojinga? Ar didėja užsikrėtimo rizika? Ar būtina skubėti į ligoninės priimamąjį, kad chirurgas pašalintų likusį svetimkūnį? Medicinos specialistai ramina ir pateikia aiškias gaires, kaip elgtis tokioje situacijoje, pabrėždami, kad panika čia – blogiausias patarėjas.
Kodėl erkės galvutė dažnai lieka odoje?
Kad suprastume, kodėl traukimo metu erkė dažnai nutrūksta, svarbu žinoti jos anatomiją ir mitybos mechanizmą. Erkė neturi galvos įprasta biologine prasme; tai, kas lieka odoje, dažniausiai yra jos burnos aparatas, vadinamas hipostomu. Šis organas primena savotišką inkarą.
Erkės straubliukas yra padengtas daugybe mažų, atgal nukreiptų kabliukų (dantukų). Įsisiurbdama į odą, erkė šiuos kabliukus įtvirtina tarsi žeberklą, o papildomai išskiria specialias cementuojančias medžiagas, kurios dar labiau sutvirtina jos poziciją. Tai evoliucinis mechanizmas, leidžiantis parazitui išsilaikyti ant šeimininko kūno kelias dienas, kol jis maitinasi krauju. Todėl, kai bandote erkę ištraukti jėga arba naudojate netinkamą techniką (pavyzdžiui, sukiojate ar staigiai trūktelite), erkės pilvelis dažnai neatlaiko tempimo jėgos ir nutrūksta nuo tvirtai įsitvirtinusio burnos aparato.
Pirmoji pagalba: žingsniai, jei erkės dalis liko odoje
Gydytojai vieningai sutaria: jei traukiant erkę odoje liko jos galvutė, tai nėra medicininė kastrofa. Svarbiausia – nesiimti drastiškų priemonių, kurios gali padaryti daugiau žalos nei pati likusi erkės dalis. Štai rekomenduojamas veiksmų planas:
- Nepanikuokite. Likusi galvutė ar straubliukas nebegali siurbti kraujo, nes erkės virškinamasis traktas ir siurbimo mechanizmas yra pašalinti kartu su kūnu.
- Įvertinkite situaciją. Paimkite didinamąjį stiklą ir pažiūrėkite, kas tiksliai liko. Dažniausiai tai atrodo kaip mažas juodas taškelis ar rakštis.
- Pabandykite ištraukti dar kartą (atsargiai). Jei likusi dalis yra pakankamai išsikišusi, galite pabandyti ją sučiupti steriliu pincetu aštriais galais ir švelniai ištraukti. Tačiau jokiu būdu neknebinėkite odos giliai.
- Dezinfekuokite. Tai yra pats svarbiausias žingsnis. Pažeistą vietą kruopščiai nuvalykite spiritine servetėle, jodu arba kita odos dezinfekcijai skirta priemone.
- Palikite ramybėje. Jei nepavyksta lengvai pašalinti likusios dalies pincetu, gydytojai pataria jos nejudinti. Žmogaus organizmas turi puikius apsaugos mechanizmus – oda pati atmes svetimkūnį, lygiai taip pat, kaip atmeta rakštį. Po kelių dienų ar savaitės likusi erkės dalis pati iškils į paviršių arba pasišalins su šašu.
Ko griežtai negalima daryti
Noras bet kokia kaina pašalinti svetimkūnį dažnai paskatina žmones imtis „liaudies medicinos“ arba chirurginių veiksmų namų sąlygomis. Gydytojai įspėja, kad šie veiksmai yra pavojingi:
- Neknebinėkite žaizdos adatomis. Bandymas iškrapštyti erkės galvutę naudojant adatą (net ir degintą ugnyje) dažniausiai baigiasi antrine bakterine infekcija. Jūs rizikuojate įnešti stafilokokus ar streptokokus giliau į audinius, kas gali sukelti pūliavimą, kurį vėliau teks gydyti antibiotikais.
- Nepjaukite odos. Jokiu būdu nebandykite daryti įpjovimų skalpeliais ar peiliukais. Tai didina randų riziką ir infekcijos tikimybę.
- Nenaudokite riebalų ar aliejų. Senas mitas, kad erkę (ar jos likučius) reikia tepti aliejumi, yra žalingas. Jei erkė dar gyva, dūsdama ji gali į kraują išskirti daugiau seilių su ligų sukėlėjais. Jei liko tik galvutė, aliejus trukdys dezinfekcijai ir žaizdos gijimui.
Ar didėja rizika užsikrėsti Laimo liga ar erkinio encefalito virusu?
Tai yra pagrindinis klausimas, neraminantis pacientus. Gydytojai paaiškina, kad rizika priklauso nuo to, kurioje erkės dalyje „gyvena“ ligų sukėlėjai.
Erkinis encefalitas
Erkinio encefalito virusas kaupiasi erkės seilių liaukose. Užsikrėtimas šiuo virusu įvyksta beveik akimirksniu, vos tik erkė įsisiurbia ir pradeda leisti seiles, kuriose yra nuskausminamųjų medžiagų. Todėl, nesvarbu, ar erkę ištraukėte visą, ar nutraukėte jos galvutę – jei erkė buvo infekuota encefalitu, virusas greičiausiai jau pateko į organizmą per pirmąsias minutes. Likusi galvutė šios rizikos nei padidina, nei sumažina.
Laimo liga (Boreliozė)
Laimo ligą sukeliančios bakterijos (borelijos) gyvena erkės žarnyne. Kad bakterijos patektų į žmogaus kraują, erkė turi būti įsisiurbusi tam tikrą laiką (dažniausiai literatūroje minima 24–48 valandų riba), kol bakterijos suaktyvėja ir migruoja iš žarnyno į seilių liaukas. Kai traukiant erkę nutrūksta jos kūnas (pilvelis), pagrindinis infekcijos rezervuaras yra pašalinamas. Pati galvutė savyje neturi žarnyno turinio, todėl teoriškai, likusi odoje, ji nebegali toliau pumpuoti borelijų į žmogaus organizmą.
Visgi, didžiausia klaida daroma traukimo metu – jei traukdami stipriai spaudžiate erkės pilvelį, galite patys „įšvirkšti“ žarnyno turinį į žaizdą dar prieš erkei nutrūkstant. Todėl taisyklingas traukimas yra svarbiau nei tai, ar liko maža dalelė odoje.
Kaip taisyklingai traukti erkę, kad ji nenutrūktų
Geriausias būdas išvengti „operacijos“ dėl likusios galvutės – taisyklingas erkės šalinimas. Nors 100% garantijos nėra, šios taisyklės padeda sumažinti riziką:
Naudokite specialius įrankius arba pincetą plonais galais. Suimkite erkę kuo arčiau odos, t.y. už galvutės, o ne už pilvelio. Traukite lėtai, tolygiai ir tiesiai į viršų. Nesukiokite erkės prieš ar pagal laikrodžio rodyklę – erkė neturi sriegio, o sukimas tik padidina tikimybę, kad galvutė nulūš.
Jei neturite pinceto, vaistinėse galima įsigyti specialių traukiklių, kurie veikia laužtuvo principu ir yra itin efektyvūs, norint ištraukti erkę visą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, susijusius su nepilnai pašalintomis erkėmis.
Klausimas: Ar likusi erkės galva gali nukeliauti kraujagyslėmis į širdį ar smegenis?
Atsakymas: Ne, tai yra visiškas mitas. Erkės burnos aparatas įstringa tik viršutiniuose odos sluoksniuose (epidermyje ir dermoje). Jis negali prasiskverbti į kraujagysles ir jomis keliauti. Tai lokali problema, prilygstanti rakščiai.
Klausimas: Ar reikia gerti antibiotikus profilaktiškai, jei liko erkės galva?
Atsakymas: Ne. Profilaktiškai antibiotikai po erkės įkandimo dažniausiai nėra skiriami, net jei liko jos dalis. Antibiotikai skiriami tik pasireiškus pirmiesiems Laimo ligos simptomams (pvz., migruojančiai eritemai) arba patvirtinus diagnozę. Likusi galvutė pati savaime nėra indikacija vaistams.
Klausimas: Kiek laiko užtrunka, kol oda pati pašalina likusią dalį?
Atsakymas: Tai labai individualu ir priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos bei odos regeneracijos greičio. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Gali susiformuoti nedidelis pūlinukas ar šašas, su kuriuo svetimkūnis ir pasišalins.
Klausimas: Įkandimo vieta paraudo ir patino. Ar tai Laimo liga?
Atsakymas: Nebūtinai. Jei odoje liko erkės dalis, nedidelis paraudimas (iki 1-2 cm skersmens) ir niežulys yra normali organizmo reakcija į svetimkūnį. Tai vadinama vietiniu uždegimu. Tačiau, jei paraudimas plečiasi, tampa didesnis nei 5 cm skersmens ar atsiranda žiedo forma, būtina kreiptis į gydytoją.
Sveikatos stebėsena po įkandimo
Nesvarbu, ar pavyko erkę ištraukti visą, ar jos dalis liko odoje, svarbiausias etapas prasideda jau po procedūros. Įkandimo vietą ir bendrą savijautą rekomenduojama stebėti apie 30 dienų (mėnesį). Tai yra inkubacinis periodas, per kurį gali pasireikšti erkių platinamų ligų simptomai.
Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
- Migruojanti eritema: Raudona dėmė, kuri plečiasi aplink įkandimo vietą. Ji gali atsirasti praėjus 1–4 savaitėms po įkandimo. Dėmės vidurys dažnai būna blyškesnis, o kraštai ryškesni, todėl ji primena taikinį. Tai klasikinis Laimo ligos požymis.
- Gripą primenantys simptomai: Staigus karščiavimas, galvos skausmas, raumenų gėlimas, bendras silpnumas. Šie požymiai gali signalizuoti apie erkinį encefalitą (dažniausiai pasireiškia dviem bangomis) arba kitas erkių platinamas ligas, tokias kaip erlichiozė ar anaplazmozė.
Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba infektologą ir informuoti apie buvusį erkės įkandimą. Tuo tarpu pati likusi erkės galvutė, jei ji nesukelia stipraus pūliavimo, yra tik kosmetinė problema, kuri ilgainiui išsisprendžia pati, todėl neverta dėl jos rizikuoti papildomomis infekcijomis bandant ją iškrapštyti namų sąlygomis.
