Kada dažniausiai jaučiamas skausmas?
Skausmas kairėje po šonkauliais gali būti aštrus, maudžiantis, spaudžiantis ar deginantis. Jis gali atsirasti po valgio, fizinio krūvio ar net ramybės būsenoje. Kai kuriais atvejais skausmas plinta į nugarą, petį ar krūtinę, todėl jo pobūdis yra svarbi diagnostikos dalis.
Dažniausios skausmo priežastys
Norint suprasti skausmo kilmę, svarbu atsižvelgti į tai, kokie organai yra kairėje kūno pusėje po šonkauliais. Šioje srityje yra skrandis, kasa, blužnis, kairysis inkstas, dalis storosios žarnos bei diafragma. Taip pat skausmą gali sukelti raumenų ar šonkaulių pažeidimai.
Skrandžio problemos
Dažna priežastis – skrandžio ligos, pavyzdžiui, gastritas, opos ar refliuksas. Tokiais atvejais skausmas dažniausiai susijęs su maistu: paaštrėja po sočių pietų, aštraus ar rūgštaus maisto.
Kasa
Kairėje pusėje esantis kasos uodegos regionas taip pat gali būti skausmo šaltinis. Ūminis ar lėtinis pankreatitas dažniausiai pasireiškia stipriu, į nugarą plintančiu skausmu, lydimu pykinimo, vėmimo, kartais karščiavimo.
Blužnis
Blužnis yra gana trapus organas, kuris gali padidėti sergant infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, mononukleoze. Tuomet atsiranda maudžiantis ar spaudžiantis skausmas kairėje po šonkauliais. Retais atvejais blužnis gali plyšti – tokia būklė pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios pagalbos.
Inkstai
Kairiojo inksto akmenys ar uždegimas (pielonefritas) taip pat gali sukelti skausmą šioje srityje. Paprastai jį lydi kiti simptomai: šlapinimosi sutrikimai, karščiavimas, kraujas šlapime.
Storoji žarna
Kairėje pilvo pusėje eina storosios žarnos dalis – nusileidžianti gaubtinė žarna. Divertikulitas, dujų kaupimasis ar dirgliosios žarnos sindromas gali lemti spazminį ar maudžiantį skausmą, neretai lydimą pilvo pūtimo.
Šonkauliai ir raumenys
Neretai skausmą sukelia ne vidaus organai, o raumenų patempimas ar tarpšonkaulinė neuralgija. Tokiais atvejais skausmas paaštrėja judant, giliai kvėpuojant ar pasisukus.
Kada skausmas pavojingas?
Nors daugeliu atvejų skausmas kairėje po šonkauliais nėra pavojingas, yra situacijų, kai reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Staigus, labai stiprus skausmas, kuris nepraeina;
- Skausmą lydi karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas;
- Kraujas išmatose ar šlapime;
- Sąmonės praradimas, silpnumas, galvos svaigimas;
- Traumos metu atsiradęs skausmas (galimas vidaus organų pažeidimas).
Kaip palengvinti būklę?
Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį. Jei skausmą sukelia virškinimo sutrikimai, gali padėti lengvesnė mityba, rūgštaus ar aštraus maisto vengimas. Jei problema – raumenų pertempimas, veiksmingas poilsis, šilti kompresai ar lengvi tempimo pratimai.
Vis dėlto, jei skausmas kartojasi ar stiprėja, savarankiškas gydymas nerekomenduojamas. Tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus (ultragarsą, kraujo tyrimus, endoskopiją), gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Prevencinės priemonės
Ne visada galima išvengti skausmo, tačiau tam tikros priemonės gali sumažinti riziką:
- Subalansuota mityba, mažiau riebaus ir perdirbto maisto;
- Reguliarus fizinis aktyvumas, stiprinantis raumenis;
- Pakankamas skysčių vartojimas;
- Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai;
- Atsargumas sportuojant ar keliant sunkius daiktus.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar skausmas kairėje pusėje visada reiškia rimtą ligą?
Ne, neretai jis susijęs su raumenų patempimu ar virškinimo sutrikimu. Tačiau pasikartojantis ar stiprus skausmas reikalauja gydytojo dėmesio.
Kada būtina skubi pagalba?
Jei skausmą lydi sąmonės praradimas, kraujavimas, labai stiprus pykinimas ar dusulys, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Ar gali būti, kad skausmas kyla dėl streso?
Taip, emocinė įtampa gali pasireikšti ir fiziniais simptomais – įskaitant skausmą pilvo ar krūtinės srityje.
Kaip gydytojai nustato priežastį?
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, ultragarsas, rentgenas ar endoskopiniai tyrimai, priklausomai nuo įtariamos priežasties.
Ar galima vartoti nuskausminamuosius?
Lengvi skausmą malšinantys vaistai gali padėti, tačiau jie užmaskuoja simptomus, todėl ilgalaikio gydymo be diagnozės neturėtų būti.
Kasdieniai įpročiai, padedantys gerai savijautai
Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir tinkamas poilsis dažnai yra paprasčiausias, bet veiksmingiausias būdas sumažinti skausmo atsiradimo riziką. Net maži įpročiai, tokie kaip kasdienis pasivaikščiojimas ar pakankamas vandens kiekis, gali padėti išvengti nemalonių pojūčių ir palaikyti gerą savijautą.
