Pamatę kraujospūdžio matuoklio ekrane skaičių 50 ties apatine riba, daugelis žmonių sutrinka, ypač jei esame įpratę girdėti, kad „norma“ yra apie 80. Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, atspindinčių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, tačiau dažniausiai visas dėmesys sutelkiamas į viršutinį (sistolinį) rodiklį. Visgi, apatinis, arba diastolinis, skaičius yra ne mažiau svarbus, nes jis parodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju. Diastolinis spaudimas, siekiantis 50 mmHg ar mažiau, medicinoje gali būti vertinamas dvejopai: jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms tai gali būti puikios sveikatos požymis, o vyresnio amžiaus asmenims – rimto kraujagyslių standumo ar kitų sveikatos sutrikimų signalas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ką reiškia toks rodiklis, kokie procesai vyksta organizme ir kokie veiksmai yra būtini.
Kas tiksliai yra diastolinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl skaičius 50 gali būti reikšmingas, būtina suvokti kraujospūdžio mechanizmą. Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnis skaičius (sistolinis), rodo spaudimą arterijų sienelėms širdies susitraukimo metu. Antrasis, mažesnis skaičius (diastolinis), rodo spaudimą, kai širdies raumuo atsipalaiduoja.
Diastolinis spaudimas yra kritiškai svarbus dėl kelių priežasčių:
- Būtent diastolės (poilsio) metu širdies vainikinės arterijos prisipildo krauju, aprūpindamos patį širdies raumenį deguonimi.
- Jei šis spaudimas yra per žemas, širdis gali negauti pakankamai deguonies, kas ilgainiui didina išemijos riziką.
- Tai yra kraujagyslių tonuso rodiklis. Normalios kraujagyslės turi būti elastingos – išsiplėsti ir susitraukti.
Sveiko suaugusio žmogaus „auksinis standartas“ ilgą laiką buvo laikomas 120/80 mmHg. Tačiau šiuolaikinė medicina lanksčiau žiūri į normas. Paprastai diastolinis spaudimas laikomas normaliu, kai jis svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Kai rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, tai jau vadinama žemu diastoliniu spaudimu, o 50 mmHg yra riba, kuri reikalauja atidesnio įvertinimo.
Ar diastolinis spaudimas 50 yra pavojingas?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir labai priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės bei gretutinių ligų. Situaciją galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas.
Jauni ir fiziškai aktyvūs žmonės
Jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie reguliariai sportuoja (bėgikai, plaukikai, dviratininkai), žemesnis kraujospūdis dažnai yra geros širdies ir kraujagyslių sistemos būklės ženklas. Jų kraujagyslės yra labai elastingos, o širdis dirba efektyviai. Jei jaunas žmogus turi spaudimą 100/50 arba 110/50 mmHg ir nejaučia jokių simptomų (galvos svaigimo, silpnumo), tai dažniausiai nelaikoma patologija.
Vyresnio amžiaus žmonės
Vyresniems nei 60 metų žmonėms diastolinis spaudimas 50 mmHg dažnai turi visiškai kitokią reikšmę. Senstant arterijos, ypač aorta, praranda elastingumą ir tampa standžios (aterosklerozė). Dėl to, širdžiai susitraukus, spaudimas šokteli aukštai (pvz., 150 mmHg), o jai atsipalaidavus – staigiai krenta žemyn (pvz., 50 mmHg). Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ši būklė yra pavojinga, nes didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio spaudimo (vadinamasis pulsinis spaudimas) žaloja vidaus organus.
Pagrindinės priežastys, kodėl nukrenta apatinis spaudimas
Jei jūsų diastolinis spaudimas nuolat laikosi ties 50 mmHg riba, tai gali lemti kelios grupės veiksnių. Svarbu atskirti trumpalaikius svyravimus nuo lėtinių būklių.
1. Vaistų vartojimas
Tai viena dažniausių priežasčių. Daugelis vaistų, skirtų gydyti aukštą kraujospūdį (hipertenziją), gali per daug sumažinti diastolinį rodiklį.
- Diuretikai (šlapimą varantys vaistai): Mažina skysčių kiekį organizme, todėl krenta bendras spaudimas.
- Alfa blokatoriai ir beta blokatoriai: Šie vaistai veikia širdies ritmą ir kraujagyslių tonusą.
- Antidepresantai ir vaistai nuo Parkinsono ligos: Kaip šalutinį poveikį gali sukelti hipotenziją.
Dažnai pasitaiko situacija, kai gydant aukštą sistolinį spaudimą, apatinis nukrenta per žemai. Tai vadinama „terapiniu langu“, kurį gydytojams kartais sunku subalansuoti.
2. Širdies vožtuvų problemos
Aortos vožtuvo nesandarumas (aortos regurgitacija) yra klasikinė žemo diastolinio spaudimo priežastis. Kai širdis atsipalaiduoja, nesandarus vožtuvas leidžia daliai kraujo grįžti atgal į kairįjį skilvelį. Dėl to spaudimas arterijose staigiai krenta, dažnai pasiekiantis 50 mmHg ar net mažiau.
3. Dehidratacija ir mityba
Net ir nedidelis skysčių trūkumas mažina kraujo tūrį, o tai tiesiogiai mažina spaudimą. Tai ypač aktualu karštuoju metų laiku, po intensyvaus sporto arba sergant (viduriuojant, karščiuojant). Taip pat vitaminų B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti mažakraujystę (anemiją), kuri taip pat prisideda prie žemo spaudimo.
4. Endokrininės sistemos sutrikimai
Skydliaukės veiklos sutrikimai (tiek hipotirozė, tiek hipertirozė), antinksčių nepakankamumas (Adisono liga) bei mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali lemti diastolinio spaudimo kritimą.
Simptomai: kada 50 mmHg tampa problema?
Pats skaičius 50 nėra diagnozė, jei žmogus jaučiasi gerai. Tačiau, jei žemą diastolinį spaudimą lydi simptomai, tai rodo, kad organai (ypač smegenys ir inkstai) negauna pakankamai kraujo.
Būdingiausi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Galvos svaigimas ar „lengvumas“: Ypač staigiai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Jausmas, lyg trūktų energijos net ir po poilsio.
- Sutrikusi koncentracija: „Smegenų rūkas“, sunku susikaupti ties užduotimis.
- Šaltos galūnės: Šąlančios rankos ir kojos rodo prastą periferinę kraujotaką.
- Alpimas (sinkopė): Tai jau pavojingas simptomas, rodantis kritinį kraujo tiekimą smegenims.
- Neryškus matymas: Tamsumas akyse.
Jei diastolinis spaudimas yra 50 ir jaučiate krūtinės skausmą (angina), tai yra rimtas pavojaus signalas, nes, kaip minėta, žemas diastolinis spaudimas gali reikšti nepakankamą širdies raumens aprūpinimą deguonimi.
Izoliuota diastolinė hipotenzija ir jos rizikos
Terminas „izoliuota diastolinė hipotenzija“ reiškia būklę, kai sistolinis spaudimas yra normalus (pvz., 120), o diastolinis – žemas (pvz., 50). Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad ši būklė nėra tokia nekalta, kaip manyta anksčiau.
Mokslininkai nustatė, kad žmonėms, kurių diastolinis spaudimas yra labai žemas (mažiau nei 60 mmHg), gali padidėti trofiniai širdies raumens pažeidimai. Tyrimai rodo koreliaciją tarp ypač žemo diastolinio spaudimo ir miokardo pažeidimo žymenų (troponinų) padidėjimo kraujyje. Tai reiškia, kad ilgą laiką trunkantis žemas diastolinis spaudimas gali tyliai žaloti širdies ląsteles.
Be to, didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio rodiklių (pulsinis spaudimas didesnis nei 60) rodo didesnę insulto ir inkstų ligų riziką vyresniame amžiuje.
Gydymo strategijos ir gyvenimo būdo korekcijos
Jei gydytojas nustatė, kad jūsų diastolinis spaudimas yra per žemas ir tai kelia grėsmę sveikatai, gali būti taikomos įvairios priemonės. Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai gydytis, ypač nutraukti vaistų vartojimą, griežtai draudžiama.
Vaistų peržiūra
Jei vartojate vaistus nuo hipertenzijos, gydytojas gali sumažinti dozę arba pakeisti vaistų grupę. Tikslas – rasti balansą, kad sistolinis spaudimas nešoktų per aukštai, o diastolinis nenukristų žemiau 60 mmHg.
Mitybos pokyčiai
Priešingai nei turintiems aukštą spaudimą, žmonėms su hipotenzija kartais patariama šiek tiek padidinti druskos (natrio) kiekį mityboje, nes druska sulaiko skysčius ir didina kraujo tūrį. Tačiau tai galima daryti tik pasitarus su gydytoju, nes druska gali pakenkti širdies nepakankamumu sergantiems pacientams.
Kompresinė terapija
Kompresinių kojinių dėvėjimas gali padėti pagerinti veninio kraujo grįžimą į širdį, taip šiek tiek pakeliant bendrą kraujospūdį ir sumažinant galvos svaigimą stovint.
Skysčių balansas
Būtina išgerti pakankamą kiekį vandens. Vanduo didina kraujo tūrį ir padeda išvengti dehidratacijos sukeltos hipotenzijos. Taip pat rekomenduojama vengti alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir dar labiau mažina spaudimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie žemą diastolinį spaudimą.
Klausimas: Ar 110/50 spaudimas yra normalus?
Atsakymas: Jei esate jaunas, neturite antsvorio, nerūkote ir jaučiatės gerai, toks spaudimas dažniausiai yra normalus fiziologinis variantas. Tačiau jei esate vyresnio amžiaus ar jaučiate silpnumą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Klausimas: Kodėl vakare mano spaudimas nukrenta iki 50?
Atsakymas: Kraujospūdis natūraliai svyruoja paros bėgyje (cirkadinis ritmas). Vakare ir miego metu jis būna žemiausias. Be to, nuovargis ir sunkus maistas taip pat gali laikinai sumažinti spaudimą.
Klausimas: Ką daryti, jei spaudimo aparatas rodo klaidą matuojant žemą spaudimą?
Atsakymas: Buitiniai elektroniniai matuokliai kartais sunkiai nustato labai žemą diastolinį spaudimą arba painioja jį su pulso banga. Tokiu atveju rekomenduojama pakartoti matavimą po 5 minučių ramybės būsenoje arba paprašyti gydytojo pamatuoti mechaniniu tonometru, kuris yra tikslesnis.
Klausimas: Ar kava padeda pakelti diastolinį spaudimą?
Atsakymas: Kava ir kiti gėrimai su kofeinu gali laikinai pakelti kraujospūdį, tačiau efektas yra trumpalaikis. Be to, kava veikia kaip diuretikas (skatina šlapinimąsi), todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali net prisidėti prie dehidratacijos ir spaudimo kritimo.
Reguliari stebėsena ir prevenciniai veiksmai
Gyvenant su diastoliniu spaudimu, siekiančiu 50 mmHg, svarbiausia yra ne panikuoti, o suprasti savo kūno signalus ir kontekstą. Jei šis rodiklis yra pastovus ir nesukelia diskomforto, dažnu atveju užtenka periodinės sveikatos patikros kartą per metus. Tačiau labai svarbu vesti kraujospūdžio dienyną. Užsirašykite matavimus ryte ir vakare bent savaitę laiko – tai suteiks gydytojui neįkainojamos informacijos apie jūsų būklę.
Atsiminkite, kad žmogaus organizmas yra dinamiška sistema. Diastolinis spaudimas gali kisti priklausomai nuo streso, mitybos, oro sąlygų ar fizinio krūvio. Visgi, jei pastebėjote staigų spaudimo kritimą, atsirado naujų simptomų, tokių kaip dusulys, krūtinės skausmas ar nuolatinis galvos svaigimas, tai yra ženklas, kad organizmo kompensaciniai mechanizmai nebesusitvarko. Tokiu atveju profesionali kardiologo konsultacija yra būtina siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių ir užtikrinti kokybišką gyvenimą.
