Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai širdis ima plakti taip stipriai ir greitai, jog atrodo, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės. Žvilgtelėjus į išmanųjį laikrodį ar kraujospūdžio matuoklį ir pamačius skaičių 100 ar daugiau, natūraliai kyla nerimas. Ar tai normalu? Ar turėčiau kviesti greitąją pagalbą, o gal tiesiog nusiraminti? Širdies ritmas yra vienas svarbiausių mūsų sveikatos rodiklių, tačiau jo svyravimai priklauso nuo daugybės faktorių – nuo fizinio aktyvumo ir emocinės būsenos iki suvartoto kofeino kiekio. Visgi, riba, kai pulsas ramybės būsenoje pasiekia triženklį skaičių, medikų dažnai vertinama kaip signalas, į kurį būtina atkreipti dėmesį.
Kas yra normalus pulsas ir ką reiškia skaičius 100?
Suaugusio žmogaus normalus širdies susitraukimų dažnis (pulsas) ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tai yra vadinamasis „auksinis standartas”, tačiau jis nėra absoliuti taisyklė visiems. Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų širdis dirba efektyviau, todėl jų pulsas ramybėje gali būti 40–50 dūžių per minutę, ir tai yra visiškai normalu. Tuo tarpu nesportuojančių, vyresnio amžiaus žmonių ar tų, kurie patiria nuolatinį stresą, pulsas dažnai laikosi arčiau viršutinės ribos.
Kai širdies ritmas ramybės būsenoje (ne fizinio krūvio metu) viršija 100 dūžių per minutę, ši būklė mediciniškai vadinama tachikardija. Tai nereiškia, kad ištiko širdies smūgis, tačiau tai rodo, kad širdis dirba didesniu krūviu nei turėtų. Svarbu suprasti, kad pats skaičius 100 nėra mirtinas nuosprendis, bet tai yra riba, kurią peržengus reikėtų ieškoti priežasties, kodėl organizmas jaučia poreikį taip intensyviai varinėti kraują.
Dažniausios padažnėjusio pulso priežastys
Prieš pradedant panikuoti, verta peržvelgti dažniausius veiksnius, kurie gali laikinai padidinti širdies ritmą. Daugeliu atvejų kaltininkas yra mūsų gyvenimo būdas arba aplinkos veiksniai:
- Emocinis stresas ir nerimas: Tai viena dažniausių priežasčių. Kai jaučiame baimę ar didelį susijaudinimą, organizmas išskiria adrenaliną, kuris tiesiogiai veikia širdies mazgą, versdamas širdį plakti greičiau.
- Fizinis krūvis: Jei ką tik užlipote laiptais, nešėte sunkius pirkinius ar greitai ėjote, pulsas virš 100 yra normali fiziologinė reakcija. Širdis turi tiekti daugiau deguonies raumenims.
- Stimuliantai: Kava, energetiniai gėrimai, stipri arbata, nikotinas ir tam tikri vaistai (pavyzdžiui, nuo slogos ar astmos) gali smarkiai padidinti pulsą.
- Dehidratacija: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, jis tampa tirštesnis. Širdis turi plakti dažniau, kad užtikrintų normalią kraujotaką.
- Karščiavimas ir infekcijos: Kiekvienas kūno temperatūros pakilimas vienu laipsniu gali padidinti pulsą maždaug 10 dūžių per minutę. Tai organizmo gynybinė reakcija.
Kada tai gali rodyti ligą?
Jei atmetėte aukščiau išvardytus veiksnius, o pulsas vis tiek laikosi ties 100 ar daugiau, priežastys gali būti rimtesnės. Viena iš dažnų medicininių priežasčių yra mažakraujystė (anemija). Kai kraujyje trūksta raudonųjų kūnelių deguoniui pernešti, širdis bando kompensuoti šį trūkumą dažnesniu plakimu. Taip pat labai dažna priežastis – skydliaukės veiklos sutrikimai (hipertirozė), kai skydliaukė gamina per daug hormonų, greitinančių medžiagų apykaitą ir širdies darbą.
Ką daryti, kai pulsas pasiekia 100 dūžių per minutę?
Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas staiga šoktelėjo iki 100 ar daugiau, o jūs šiuo metu nesportuojate, svarbiausia taisyklė – nepanikuoti. Papildomas nerimas tik dar labiau padidins širdies ritmą. Štai keletas pirmosios pagalbos veiksmų, kuriuos galite atlikti namuose:
- Nutraukite veiklą ir atsisėskite: Jei kažką darėte, sustokite. Atsisėskite patogiai, kojas nuleiskite ant žemės. Geriausia būti vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.
- Gilusis kvėpavimas: Pabandykite taikyti „dėžutės” kvėpavimo metodą arba tiesiog lėtą įkvėpimą per nosį ir dar lėtesnį iškvėpimą per burną. Tai stimuliuoja klajoklį nervą, kuris padeda sulėtinti širdies ritmą.
- Vandens stiklinė: Išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Tai padės atstatyti skysčių balansą ir gali šiek tiek atvėsinti organizmą.
- Valsalvos manevras: Tai specifinis veiksmas, galintis padėti staiga nutraukti tachikardijos priepuolį. Giliai įkvėpkite, užsiimkite nosį bei burną ir bandykite stipriai išpūsti orą (lyg stanginantis), tarsi pūstumėte balioną, tačiau orui neišeinant. Tai darykite apie 10-15 sekundžių, tada staiga atsipalaiduokite.
- Šaltis veidui: Aptaškykite veidą lediniu vandeniu arba uždėkite šaltą kompresą ant kaktos. Šaltis suaktyvina nardymo refleksą, kuris natūraliai lėtina širdies darbą.
Pavojingi simptomai: kada nedelsiant kviesti pagalbą?
Nors pats pulsas 100 dažniausiai nėra mirtinas, tam tikri lydintys simptomai rodo, kad situacija yra kritinė ir reikalinga skubi medikų apžiūra. Nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą (numeriu 112), jei kartu su dažnu pulsu jaučiate:
- Skausmą ar spaudimą krūtinėje: Tai gali būti miokardo infarkto ar krūtinės anginos požymis. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Oro trūkumą (dusulį): Jei jaučiate, kad negalite įkvėpti pilna krūtine, net ir sėdėdami ramiai.
- Svaigulį ar sąmonės pritemimą: Jei jaučiate, kad tuoj nualpsite, tai rodo, jog dėl per dažno plakimo smegenys negauna pakankamai kraujo.
- Stiprų silpnumą ir šaltą prakaitą: Staiga išpylęs šaltas prakaitas kartu su bendru silpnumu yra rimtas įspėjamasis ženklas.
Taip pat pavojinga, jei pulsas yra nereguliarus. Jei jaučiate, kad širdis „vartosi”, daro pauzes arba plaka chaotiškai (tai gali būti prieširdžių virpėjimas), būtina kreiptis į gydymo įstaigą, nes tokia būklė didina insulto riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar pulsas 100 ryte tik pabudus yra normalus?
Ne, tai nėra normalu. Tik pabudus, dar neišlipus iš lovos, žmogaus pulsas turėtų būti žemiausias (ramybės būsenoje). Jei rytais nuolat fiksuojate aukštą pulsą, tai gali rodyti miego sutrikimus (pvz., miego apnėją), lėtinį stresą, skydliaukės problemas arba tai, kad vakare vartojote alkoholį ar kofeiną.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja aukštą pulsą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai yra gana tikslūs, tačiau jie nėra medicininiai prietaisai. Judant, prakaituojant ar esant netinkamam apyrankės prigludimui, paklaida gali būti didelė. Jei laikrodis rodo 100, geriausia pasitikrinti pulsą rankiniu būdu (apčiuopiant riešą ar kaklą) arba naudojant medicininį kraujospūdžio matuoklį.
Kiek laiko gali trukti pulsas 100, kol tai taps pavojinga širdžiai?
Trumpalaikiai šuoliai (dėl streso ar sporto) širdžiai nekenkia. Tačiau jei pulsas nuolat, dienų ar savaičių bėgyje, ramybės būsenoje laikosi ties 100 ar daugiau, tai gali sukelti širdies raumens nusilpimą (kardiomiopatiją). Ilgalaikė tachikardija nualina širdį, todėl šią būklę būtina gydyti.
Ar magnio trūkumas gali sukelti dažną širdies plakimą?
Taip. Magnis ir kalis yra elektrolitai, būtini normaliam širdies elektriniam laidumui. Jų trūkumas gali sukelti ne tik raumenų mėšlungį, bet ir širdies ritmo sutrikimus, permušimus bei tachikardiją.
Prevencija ir ilgalaikė širdies sveikatos priežiūra
Jei epizodinis pulso padažnėjimas iki 100 dūžių per minutę jums kelia nerimą, geriausias būdas užkirsti tam kelią yra gyvenimo būdo korekcija. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į savo mitybą ir skysčių vartojimą. Sumažinkite kofeino ir alkoholio kiekį, ypač antroje dienos pusėje. Užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai elektrolitų – valgykite daug žalių daržovių, riešutų, bananų arba pasitarę su vaistininku vartokite papildus.
Paradoksalu, bet geriausias vaistas nuo greito pulso ramybės būsenoje yra reguliarus fizinis krūvis. Kardio treniruotės (vaikščiojimas, plaukimas, lengvas bėgimas), atliekamos reguliariai, treniruoja širdies raumenį. Stipriai širdžiai reikia mažiau susitraukimų, kad išstumtų tą patį kraujo kiekį, todėl ilgainiui ramybės pulsas tampa retesnis ir stabilesnis. Taip pat nepamirškite streso valdymo – joga, meditacija ar tiesiog kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus jūsų širdies ritmui.
