Vis dažniau prekybos centruose, mažose krautuvėlėse ir paslaugų teikimo vietose pirkėjai susiduria su diskusijomis apie smulkiųjų monetų ateitį. Daugelis mūsų piniginėse kaupiame 1 ir 2 centų monetas, kurios neretai tampa labiau našta nei realia mokėjimo priemone. Jos sunkios, užima vietą, o jų vertė infliacijos akivaizdoje yra tapusi beveik simboline. Pokyčiai, susiję su šių monetų laipsnišku traukimusi iš aktyvios apyvartos, nėra staigus ar netikėtas sprendimas – tai nuoseklus procesas, kurį jau išbandė daugelis Europos valstybių ir kuris neišvengiamai keičia mūsų kasdienius atsiskaitymo įpročius. Nors monetos niekur nedingsta pernakt, naujos apvalinimo taisyklės ir grynųjų pinigų valdymo strategijos keičia tai, kaip mes suvokiame galutinę pirkinių krepšelio kainą ir kaip elgiamės prie kasos.
Kaip veikia galutinės pirkinių sumos apvalinimas?
Vienas didžiausių nesusipratimų, kylančių visuomenėje kalbant apie smulkiųjų monetų atsisakymą, yra baimė dėl kainų kilimo. Svarbu suprasti, kad pokyčiai nereiškia, jog kiekviena prekė lentynoje pabrangs ar atpigs. Prekių kainos etiketėse išliks tokios pačios – pavyzdžiui, pienas ir toliau gali kainuoti 1,19 Eur, o batonas – 0,82 Eur. Apvalinimo mechanizmas pradedamas taikyti tik tada, kai pirkėjas atneša visas prekes prie kasos ir sistema suskaičiuoja galutinę pirkinių krepšelio sumą.
Apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jei mokate banko kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu, nurašoma tiksli suma centų tikslumu. Tačiau mokant grynaisiais, galutinė suma apvalinama iki artimiausio 5 centų kartotinio pagal matematinę taisyklę:
- Jei suma baigiasi 1 arba 2 centais, ji apvalinama į mažesnę pusę (iki 0).
- Jei suma baigiasi 3 arba 4 centais, ji apvalinama į didesnę pusę (iki 5).
- Jei suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama į mažesnę pusę (iki 5).
- Jei suma baigiasi 8 arba 9 centais, ji apvalinama į didesnę pusę (iki 10).
Pavyzdžiui, jei jūsų pirkinių krepšelis kainuoja 22,12 Eur, mokėdami grynaisiais kasoje sumokėsite 22,10 Eur. Tačiau jei suma bus 22,14 Eur, mokėtina suma taps 22,15 Eur. Ilguoju laikotarpiu šis efektas išsilygina – kartais sumokate keliais centais daugiau, kartais – mažiau, todėl finansinis poveikis vartotojo piniginei yra neutralus.
Ekonominė ir ekologinė šių pokyčių prasmė
Kodėl apskritai valstybės ir centriniai bankai ryžtasi tokiems pokyčiams? Pagrindinė priežastis yra ekonominis neefektyvumas. 1 ir 2 centų monetų gamyba dažnai kainuoja brangiau nei yra jų nominalioji vertė. Tai reiškia, kad valstybė patiria nuostolį kaldindama pinigus, kurie dažnai panaudojami vos vieną kartą. Tyrimai rodo, kad smulkiausios monetos turi labai trumpą apyvartos ciklą: gavę jas kaip grąžą, žmonės dažniausiai jas numeta į taupykles, automobilių dėtuves ar tiesiog pameta, todėl jos negrįžta į prekybą.
Be finansinių kaštų, egzistuoja ir didelė ekologinė našta. Monetų gamyba reikalauja metalų (vario, plieno) gavybos, apdirbimo, o vėliau – sudėtingos logistikos. Sunkvežimiai, gabenantys tonas mažos vertės metalo į prekybos centrus ir bankus, išmeta didelius kiekius anglies dvideginio. Sumažinus smulkiųjų monetų poreikį, sumažėja ir transportavimo, pakavimo bei administravimo kaštai, o tai prisideda prie tvaresnės finansų sistemos kūrimo.
Ar 1 ir 2 centų monetos tampa negaliojančiomis?
Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Svarbu pabrėžti: 1 ir 2 centų monetos lieka teisėta mokėjimo priemone. Tai reiškia, kad net įsigaliojus apvalinimo taisyklėms, jūs ir toliau galėsite jomis atsiskaityti parduotuvėse. Pavyzdžiui, jei suma po suapvalinimo yra 5,15 Eur, jūs galite surinkti šią sumą naudodami penkiolika 1 cento monetų (nors tai ir nėra patogu nei pirkėjui, nei pardavėjui). Tačiau esminis pokytis įvyksta kitoje pusėje – prekybininkai nebeduos šių monetų kaip grąžos.
Tokiu būdu monetos natūraliai ir pamažu išimamos iš apyvartos. Prekybos vietos nebeužsakinės naujų smulkių monetų ritinėlių iš bankų, o gyventojų atneštos monetos bus inkasuojamos ir nebegrįš į kasas. Tai „minkštas” būdas pereiti prie efektyvesnės grynųjų pinigų sistemos be drastiškų draudimų.
Poveikis verslui ir kasininkų darbui
Prekybininkams ir paslaugų teikėjams šie pokyčiai atneša nemenką palengvėjimą. Darbas su grynaisiais pinigais reikalauja laiko ir sąnaudų. Kasininkai kiekvieną dieną sugaišta daug laiko skaičiuodami kasą, rūšiuodami monetas ir ieškodami smulkių grąžai atiduoti. Atsisakius būtinybės manipuliuoti pačiais smulkiausiais nominalais, aptarnavimo procesas pagreitėja.
Pirkėjai tai pajus per trumpesnes eiles. Kai nereikia ieškoti vieno cento monetos ar laukti, kol kasininkas suskaičiuos keturias monetas grąžos, atsiskaitymas tampa sklandesnis. Verslui tai taip pat reiškia mažesnes išlaidas inkasacijai ir pinigų administravimui, kas ilguoju laikotarpiu gali teigiamai veikti bendrą įmonių efektyvumą.
Tarptautinė patirtis: mes nesame pirmieji
Lietuva nėra izoliuota šiuose sprendimuose. Daugelis Europos Sąjungos valstybių jau seniai taiko apvalinimo taisykles ir sėkmingai sumažino smulkiųjų monetų naudojimą. Šalių, kurios jau priėmė panašius sprendimus, sąrašas gana ilgas:
- Suomija: Viena iš pradininkių, atsisakiusių smulkių monetų aktyvaus naudojimo dar įvedant eurą.
- Nyderlandai ir Belgija: Sėkmingai įdiegė apvalinimą, siekdamos sumažinti grynųjų pinigų administravimo kaštus.
- Airija: Įvedė savanorišką apvalinimą, kuris tapo visuotine norma.
- Italija: Nutraukė 1 ir 2 centų monetų kalybą ir įvedė privalomą apvalinimą.
- Slovakija: Viena iš naujesnių šalių, prisijungusių prie šios praktikos, siekiant supaprastinti atsiskaitymus.
Visose šiose šalyse gyventojai greitai priprato prie naujos tvarkos. Apklausos rodo, kad didžioji dalis vartotojų teigiamai vertina pokyčius, nes piniginės tapo lengvesnės, o atsiskaitymai – paprastesni. Nėra užfiksuota reikšmingo infliacijos padidėjimo būtent dėl apvalinimo įvedimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kadangi šie pokyčiai liečia kiekvieną gyventoją, natūraliai kyla daug klausimų. Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pasitaikančius neaiškumus.
Ar apvalinimas taikomas mokant kortele?
Ne. Mokant banko kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu, nuskaitoma tiksli suma. Apvalinimo taisyklė galioja tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, nes jos tikslas – sumažinti fizinių monetų poreikį.
Ar prekybininkas gali atsisakyti priimti mano sukauptus centus?
Prekybininkai privalo priimti galiojančius eurus, įskaitant ir 1 bei 2 centų monetas. Tačiau yra tam tikros ribos – pagal ES reglamentus, pardavėjas neprivalo priimti daugiau nei 50 monetų vieno mokėjimo metu. Jei atnešate didelį kiekį monetų, geriau jas išsikeisti banke ar specialiose monetų skaičiavimo vietose.
Ar dėl to pabrangs prekės?
Tiesioginio ryšio tarp apvalinimo ir prekių kainų kilimo nėra. Kainos lentynose lieka tokios pačios. Apvalinimas vyksta simetriškai – tiek į didžiąją, tiek į mažąją pusę, todėl vidutiniškai pirkėjas nei laimi, nei pralaimi.
Ką daryti su namuose sukauptais stiklainiais monetų?
Jų nereikia išmesti. Galite jas pamažu išleisti parduotuvėse, paaukoti labdarai, nunešti į Lietuvos banko kasas keitimui arba pasinaudoti prekybos vietose esančiais monetų skaičiavimo automatais, kurie išduoda kvitą apsipirkimui.
Ar apvalinimas taikomas kiekvienai prekei atskirai?
Ne, apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma. Jei perkate 10 prekių, jų individualios kainos sudedamos tiksliai, ir tik gauta bendra suma yra apvalinama.
Kas nutinka, jei naudoju lojalumo kortelę arba nuolaidų kuponą?
Pirmiausia pritaikomos visos nuolaidos, lojalumo taškai ir kuponai. Tuomet suskaičiuojama galutinė mokėtina suma. Jei nusprendžiate mokėti grynaisiais, tik tuomet taikomas apvalinimas.
Grynųjų pinigų ateitis ir technologijų įtaka
Smulkiųjų monetų atsisakymas yra tik dalis didesnio paveikslo, rodančio, kaip keičiasi mūsų santykis su pinigais. Technologijoms tobulėjant, fizinių pinigų vaidmuo kasdienėse operacijose kinta. Nors grynieji pinigai išlieka svarbūs kaip atsiskaitymo laisvės garantas ir atsarginis variantas sutrikus elektroninėms sistemoms, jų fizinė forma optimizuojama. Mažinant bereikalingą metalo kiekį apyvartoje, sistema tampa tvaresnė ir patogesnė.
Ateityje tikėtina, kad matysime dar daugiau integracijos tarp skaitmeninių sprendimų ir fizinės prekybos. Jau dabar populiarėja savitarnos kasos, bekontakčiai atsiskaitymai ir momentiniai mokėjimai. 1 ir 2 centų monetų eros pabaiga žymi perėjimą į brandesnį ekonomikos etapą, kuriame vertinamas efektyvumas ir patogumas, neatsisakant vartotojų teisių rinktis jiems priimtiną mokėjimo būdą. Tad kitą kartą parduotuvėje išgirdę, kad grąžos gausite šiek tiek mažiau ar daugiau dėl apvalinimo, priimkite tai kaip mažą žingsnį link lengvesnės piniginės ir švaresnės aplinkos.
