Fantastinis kinas visada buvo daugiau nei tik pramoga ar būdas pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių. Tai yra unikalus veidrodis, kuriame atsispindi mūsų didžiausios baimės, drąsiausios svajonės ir esminiai klausimai apie žmogiškumą. Geriausi šio žanro kūriniai ne tik demonstruoja įspūdingus specialiuosius efektus ar tolimas galaktikas, bet ir nagrinėja filosofines, socialines bei moralines dilemas, kurios tampa vis aktualesnės mūsų technologijų kupiname pasaulyje. Nuo kosminių operų iki intymių distopinių dramų – šis žanras leidžia režisieriams eksperimentuoti su vizualine kalba ir pasakojimo struktūra taip, kaip joks kitas. Jei norite praplėsti savo akiratį ir patirti tikrąjį kino stebuklą, yra tam tikri filmai, kuriuos pamatyti bent kartą gyvenime yra tiesiog būtina.
Mokslinės fantastikos pamatas: filmai, pakeitę istoriją
Kalbėdami apie geriausius fantastinius filmus, negalime nepaminėti kūrinių, kurie padėjo pamatus visam žanrui. Tai filmai, kurie savo pasirodymo metu atrodė nesuvokiamai inovatyvūs, o dabar yra laikomi neginčijama klasika, į kurią lygiuojasi šiuolaikiniai kūrėjai.
2001: Kosminė odisėja (1968)
Stanley Kubricko šedevras dažnai vadinamas geriausiu visų laikų mokslinės fantastikos filmu. Tai nėra tradicinis pasakojimas su aiškia pradžia ir pabaiga. Tai – vizualinė ir garsinė patirtis. Kosminė odisėja išsiskiria savo moksliniu tikslumu (kiek tai buvo įmanoma tuo metu) ir drąsa palikti žiūrovą be aiškių atsakymų. Filmas nagrinėja žmogaus evoliuciją, dirbtinio intelekto (garsusis HAL 9000) grėsmes ir nežemiškos gyvybės egzistavimą. Net ir praėjus daugiau nei pusšimčiui metų, specialieji efektai atrodo stulbinamai, o filosofinė gelmė verčia diskutuoti iki šiol.
Bėgantis skustuvo ašmenimis (Blade Runner, 1982)
Ridley Scottas sukūrė viziją, kuri apibrėžė cyberpunk estetiką. Tamsus, lietingas, neoninėmis šviesomis mirgantis ateities Los Andželas tapo fonu istorijai apie tai, kas iš tikrųjų mus daro žmonėmis. Harrisono Fordo įkūnytas detektyvas medžioja replikantus – bioinžinerijos būdu sukurtus žmones, kurie nori tiesiog gyventi ilgiau. Filmas kelia nepatogius klausimus apie sielą, atmintį ir kūrėjo atsakomybę prieš savo kūrinį. Verta pamatyti „Final Cut” versiją, kuri geriausiai atspindi režisieriaus viziją.
Maginė fantastika ir pasaulių kūrimas
Jei mokslinė fantastika remiasi technologijomis ir ateities spėlionėmis, tai maginė fantastika (fantasy) mus nukelia į visiškai kitokias realybes, turinčias savo taisykles, mitologiją ir istoriją. Ši kategorija reikalauja ne tik biudžeto, bet ir beribės vaizduotės.
Nėra abejonių, kad Žiedų valdovo trilogija (2001–2003) yra šio žanro viršūnė. Peteris Jacksonas sugebėjo neįmanomą – J.R.R. Tolkieno epą paversti kinu, kuris patenkino tiek užkietėjusius knygų gerbėjus, tiek paprastus žiūrovus. Tai nėra tiesiog istorija apie gėrio ir blogio kovą; tai pasakojimas apie draugystę, pasiaukojimą ir viltį beviltiškose situacijose. Naujoji Zelandija tapo Viduržemiu, o praktiniai efektai, sujungti su kompiuterine grafika, sukūrė pasaulį, kuris atrodo apčiuopiamas ir tikras.
- Pano labirintas (2006): Guillermo del Toro sukūrė tamsią pasaką suaugusiems. Ispanijos pilietinio karo fone maža mergaitė pabėga į šiurpų, bet viliojantį fantazijų pasaulį. Tai vizualiai pribloškiantis ir emociškai sukrečiantis filmas apie nekaltybės praradimą.
- Stebuklingi Šihiros nuotykiai (Spirited Away, 2001): Hayao Miyazaki animacinis šedevras įrodo, kad fantastika neturi būti vaidybinė, kad būtų gili. Tai kelionė per japonų folklorą, kupina keistų būtybių ir gilių metaforų apie augimą bei atsakomybę.
Intelektuali fantastika: kai kinas priverčia mąstyti
Yra filmų, kurie skirti ne tik akims, bet ir protui. Jie laužo naratyvo taisykles, žaidžia su laiku ir erdvė, priversdami žiūrovą aktyviai dalyvauti filmo supratimo procese. Tokie filmai dažnai reikalauja peržiūros antrą ar trečią kartą, kad būtų visiškai suprasti visi niuansai.
Matrica (The Matrix, 1999)
Brolių (dabar seserų) Wachowskių kūrinys pakeitė veiksmo filmų žanrą ir įvedė filosofines simuliacijos teorijos idėjas į populiariąją kultūrą. Matrica sujungė kovos menus, pažangiausią tų laikų „bullet time” technologiją ir gilias egzistencines idėjas. Klausimas „kas yra realybė?” niekada nebuvo pateiktas taip stilingai ir įtaigiai.
Pradžia (Inception, 2010)
Christopheris Nolanas yra meistras kurti didelio biudžeto autorinį kiną. Šiame filme jis nagrinėja sapnų architektūrą ir idėjos pasodinimo žmogaus pasąmonėje koncepciją. Filmas pasižymi sudėtinga struktūra, kur veiksmas vyksta keliuose sapnų lygmenyse vienu metu, tačiau dėl puikaus montažo žiūrovas niekada nepasimeta. Tai vizualiai stulbinantis trileris, kuris kartu yra ir jautri drama apie kaltę bei praradimą.
Kosmosas ir egzistencializmas
Kosmosas kine dažnai tampa tuščia drobė, kurioje ryškiausiai matosi žmogaus vienatvė ir trapumas. Šiuolaikiniai režisieriai vis dažniau renkasi kosmosą ne kaip kovos lauką su ateiviais, bet kaip vietą savęs paieškoms.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Tarp žvaigždžių (Interstellar, 2014). Nors filmas remiasi sudėtingomis fizikos teorijomis (juodosios skylės, reliatyvumo teorija), jo šerdis yra paprasta ir žmogiška – tėvo ir dukters ryšys. Hanso Zimmerio muzika ir vizualinis juodosios skylės atvaizdavimas (kuris, beje, padėjo mokslininkams) sukuria didingą atmosferą. Tai filmas apie meilę, kuri, kaip teigia herojai, yra vienintelis dalykas, galintis kirsti laiko ir erdvės dimensijas.
Kitas svarbus paminėjimas – Deniso Villeneuve’o Atvykimas (Arrival, 2016). Tai netipiškas filmas apie ateivius. Čia nėra lazerių ar sprogimų. Pagrindinis konfliktas sprendžiamas per lingvistiką ir komunikaciją. Filmas kelia hipotezę, kad kalba, kuria kalbame, formuoja tai, kaip suvokiame pasaulį ir laiką. Tai lėtas, mąslus ir nepaprastai gražus kūrinys.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus tiems, kurie nori pradėti gilintis į fantastinio kino žanrą, bet nežino, nuo ko pradėti.
- Nuo ko pradėti, jei niekada nemėgau fantastikos?
Rekomenduojama pradėti nuo „lengvesnių”, labiau į personažus orientuotų filmų. Atgal į ateitį (Back to the Future) arba Her (Ji) yra puikūs pasirinkimai. Jie naudoja fantastinius elementus, tačiau dėmesio centre išlieka žmogiški santykiai ir humoras, todėl perėjimas prie sudėtingesnių kūrinių bus lengvesnis. - Ar visi geriausi fantastiniai filmai yra seni?
Tikrai ne. Nors klasika kaip 2001: Kosminė odisėja yra svarbi, šiuolaikinis kinas išgyvena fantastikos renesansą. Režisieriai kaip Denis Villeneuve (Kopa, Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049) ar Alex Garland (Ex Machina) kuria vizualiai ir idėjiškai turtingus filmus, kurie jau dabar vadinami modernia klasika. - Kokie filmai tinkamiausi žiūrėti su šeima?
Geriausias pasirinkimas yra Hayao Miyazaki ir „Studio Ghibli” kūryba (Mano kaimynas Totoro, Keliaujanti Haulo pilis). Taip pat klasikinė Žvaigždžių karų (Star Wars) originalioji trilogija yra puikus nuotykis visai šeimai, ugdantis vaizduotę. - Kuo skiriasi „kietoji” (hard) ir „minkštoji” (soft) mokslinė fantastika?
„Kietoji” mokslinė fantastika (pvz., Marsietis, Tarp žvaigždžių) stengiasi kuo tiksliau remtis realiais mokslo dėsniais, fizika ir chemija. „Minkštoji” fantastika (pvz., Žvaigždžių karai) labiau fokusuojasi į socialinius mokslus, psichologiją arba tiesiog naudoja technologijas kaip foną nuotykiams, nesigilindama į jų veikimo principus.
Fantastika kaip ateities pranašas
Verta pastebėti, kad daugelis paminėtų filmų ne tik suteikia estetinį pasigėrėjimą, bet ir veikia kaip savotiški įspėjimai arba įkvėpimo šaltiniai. Fantastinis kinas turi unikalią savybę formuoti mūsų ateities viziją. Kai žiūrime filmus apie distopines visuomenes, kaip Vaikų žmonės (Children of Men) ar Metropolis, mes esame skatinami vertinti dabartinę socialinę santvarką ir saugoti žmogiškumą. Iš kitos pusės, pozityvios futuristinės vizijos įkvepia inžinierius ir mokslininkus kurti technologijas, kurias pirmą kartą pamatėme ekrane – nuo planšetinių kompiuterių iki balso asistentų.
Todėl šių filmų peržiūra nėra tik laiko praleidimas. Tai yra edukacija apie galimus žmonijos kelius. Kiekvienas iš sąraše esančių filmų siūlo skirtingą perspektyvą: vieni mus gąsdina technologijų dominavimu, kiti suteikia vilties, kad net ir tamsiausiose visatos kertelėse žmogiškumas išlieka svarbiausia jėga. Pasirinkę bet kurį iš šių šedevrų, jūs ne tik pamatysite gerą istoriją, bet ir, tikėtina, šiek tiek kitaip pažvelgsite į mus supantį pasaulį.
