Daugelis iš mūsų yra patyrę nemalonų jausmą, kai širdis krūtinėje atrodo lyg norėtų iššokti laukan. Kartais tai nutinka po intensyvios treniruotės ar išgąsčio, ir tai yra visiškai natūrali organizmo reakcija. Tačiau kai didelis pulsas, medicinoje vadinamas tachikardija, atsiranda be aiškios priežasties, ramybės būsenoje arba jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai, tai gali tapti rimtu signalu susirūpinti savo sveikata. Širdies susitraukimų dažnis yra vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, atspindinčių ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, bet ir bendrą organizmo balansą. Supratimas, kas lemia padažnėjusį plakimą, kaip greitai sau padėti ir kada nedelsiant kviesti medikus, gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir kritinėse situacijose išgelbėti gyvybę.
Kas yra normalus pulsas ir kada prasideda tachikardija?
Norint suprasti, kada širdies darbas sutrinka, pirmiausia reikia žinoti, kas laikoma norma. Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau šie skaičiai nėra griežta taisyklė visiems. Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų arba labai fiziškai aktyvių žmonių širdies raumuo yra toks stiprus ir efektyvus, kad ramybės būsenoje jiems pakanka 40–50 dūžių per minutę, kad organizmas būtų aprūpintas deguonimi.
Tachikardija diagnozuojama tada, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Svarbu pabrėžti žodžius „ramybės būsenoje“, nes fizinio krūvio, streso ar karščiavimo metu pulsas natūraliai kyla – tai fiziologinė tachikardija, kuri yra būtina, kad raumenys ir organai gautų daugiau kraujo. Problemos prasideda tada, kai širdis plaka lyg bėgant maratoną, nors jūs ramiai sėdite ant sofos.
Dažniausios priežastys: nuo gyvenimo būdo iki ligų
Padidėjęs pulsas ne visada reiškia širdies ligą. Dažnai tai yra organizmo atsakas į išorinius dirgiklius arba kitų organų veiklos sutrikimus. Priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: gyvenimo būdo veiksnius ir medicinines būkles.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai
- Stresas ir nerimas: Išsiskyręs adrenalinas ir kortizolis tiesiogiai veikia širdies mazgą, versdamas širdį plakti greičiau. Tai evoliucinė „kovok arba bėk“ reakcija.
- Stimuliantai: Kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas ir alkoholis yra dažni tachikardijos sukėlėjai. Net ir nedidelis kiekis jautriems žmonėms gali sukelti stiprų širdies plakimą.
- Dehidratacija: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja. Širdis priversta plakti dažniau, kad kompensuotų sumažėjusį kraujo kiekį ir palaikytų normalų kraujospūdį.
- Miego trūkumas: Nuolatinis nuovargis išbalansuoja autonominę nervų sistemą, todėl pulsas gali būti padidėjęs net ir ilsintis.
Medicininės priežastys
- Skydliaukės sutrikimai: Hipertireozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) yra viena dažniausių nuolatinio didelio pulso priežasčių. Skydliaukės hormonų perteklius greitina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą.
- Mažakraujystė (anemija): Dėl geležies trūkumo kraujyje sumažėja deguonies pernešimas. Širdis bando tai kompensuoti dirbdama greičiau.
- Elektrolitų disbalansas: Kaliui, magniui ar kalciui išėjus iš normos ribų, sutrinka elektrinių impulsų perdavimas širdyje.
- Infekcijos ir karščiavimas: Kiekvienas kūno temperatūros laipsnis virš normos padidina pulsą maždaug 10 dūžių per minutę.
Pirmoji pagalba: ką daryti staiga pakilus pulsui?
Jei jaučiate staigų širdies plakimo padažnėjimą, tačiau nejaučiate stipraus skausmo krūtinėje ar sąmonės sutrikimo, galite pabandyti nuraminti širdį taikydami vadinamuosius vagalinius manevrus ir kitus metodus. Šie veiksmai stimuliuoja klajoklį nervą (nervus vagus), kuris atsakingas už širdies ritmo lėtinimą.
- Gilus kvėpavimas: Išbandykite 4-7-8 techniką. Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki 4, sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 7 ir lėtai iškvėpkite per burną skaičiuodami iki 8. Tai signalizuoja smegenims, kad pavojus praėjo.
- Šaltas vanduo: Aptaškykite veidą lediniu vandeniu. Šaltis sukelia „nardymo refleksą“, kuris natūraliai lėtina širdies ritmą.
- Valsalvos manevras: Užsiimkite nosį, užčiaupkite burną ir bandykite stipriai iškvėpti (lyg pūstumėte balioną), bet neišleiskite oro. Palaikykite įtampą 10–15 sekundžių ir staiga atleiskite. Tai keičia slėgį krūtinės ląstoje ir gali atstatyti ritmą.
- Vandens gėrimas: Lėtai išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Tai padeda, jei tachikardiją sukėlė dehidratacija, be to, rijimo veiksmas ramina nervų sistemą.
Kada didelis pulsas yra pavojingas gyvybei?
Nors dažnai didelis pulsas yra tik nemalonus pojūtis, tam tikrais atvejais jis gali rodyti gyvybei pavojingą būklę, pavyzdžiui, miokardo infarktą, plaučių emboliją arba pavojingą aritmiją. Būtina gebėti atskirti panikos ataką ar paprastą tachikardiją nuo kritinės būklės.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (numeriu 112), jei didelį pulsą lydi šie simptomai:
- Stiprus skausmas, spaudimas ar veržimas krūtinės centre, galintis plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Staigus ir stiprus oro trūkumas (dusulys), nepraeinantis ramybės būsenoje.
- Sąmonės pritemimas, alpimas arba jausmas, kad tuoj nualpsite.
- Pulsas ramybės būsenoje staiga pakyla virš 140–160 dūžių per minutę be jokios priežasties.
- Šaltas prakaitas, blyškumas ir didelis bendras silpnumas.
Ilgalaikė, negydoma tachikardija taip pat yra pavojinga, net jei nejaučiate staigių simptomų. Laikui bėgant ji gali susilpninti širdies raumenį (sukelti kardiomiopatiją), padidinti insulto ar širdies nepakankamumo riziką.
Diagnostika: kaip gydytojai nustato priežastį
Kreipusis į gydytoją dėl dažno širdies plakimo, vienkartinio pulso pamatavimo neužtenka. Dažnai „baltojo chalato sindromas“ gydytojo kabinete pacientams sukelia stresą, todėl pulsas ir taip būna didesnis. Tiksliai diagnozei nustatyti naudojami šie metodai:
- Elektrokardiograma (EKG): Tai pagrindinis tyrimas, parodantis širdies elektrinį aktyvumą tuo momentu. Jis padeda nustatyti ritmo sutrikimus.
- Holterio monitoravimas: Tai 24 arba 48 valandų EKG įrašas. Pacientas nešioja nedidelį prietaisą visą parą, atlikdamas įprastus darbus. Tai padeda „pagauti“ tachikardijos epizodus, kurie pasireiškia ne nuolat.
- Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant patikrinti skydliaukės hormonus, elektrolitų (kalio, magnio) kiekį bei hemoglobino lygį (mažakraujystei atmesti).
- Širdies echoskopija: Ultragarsinis tyrimas, parodantis širdies struktūrą, vožtuvų būklę ir raumens susitraukimo jėgą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie širdies ritmą ir jo ypatumus.
Kodėl mano pulsas didelis, nors kraujospūdis žemas?
Tai dažna kompensacinė organizmo reakcija. Kai kraujospūdis krenta, organai gauna mažiau kraujo ir deguonies. Kad tai kompensuotų, smegenys siunčia signalą širdžiai plakti greičiau. Tai dažnai pasitaiko esant dehidratacijai, nukraujavimui ar tiesiog turint natūraliai žemą spaudimą (hipotoniją).
Koks pulsas yra pavojingas miego metu?
Miego metu pulsas paprastai sulėtėja. Jei naktį ilsintis pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai gali rodyti miego apnėją (kvėpavimo sustojimą miegant), skydliaukės problemas arba didelį lėtinį stresą. Tai rimtas signalas kreiptis į kardiologą.
Ar gali didelis pulsas būti nervinio pobūdžio?
Taip, tai viena dažniausių priežasčių. Vegetacinė distonija arba generalizuotas nerimo sutrikimas sukelia nuolatinę nervų sistemos įtampą, dėl kurios širdis plaka greičiau, nors fiziologiškai pati širdis yra sveika. Tokiu atveju gydymas dažnai apima psichoterapiją arba raminamuosius preparatus, o ne širdies vaistus.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja pulsą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai yra gana tikslūs matuojant pulsą ramybės būsenoje, tačiau intensyvaus judėjimo metu gali atsirasti paklaidų. Visgi, jei laikrodis nuolat rodo tachikardiją ar įspėja apie nereguliarų ritmą (pvz., prieširdžių virpėjimą), tai yra pakankama priežastis pasitarti su gydytoju.
Ilgalaikė širdies ritmo kontrolė ir profilaktika
Jei organinių širdies pažeidimų nenustatyta, geriausias būdas suvaldyti didelį pulsą yra gyvenimo būdo korekcija. Širdis yra raumuo, kurį galima treniruoti, o nervų sistema – balansas, kurį galima atkurti. Nuoseklūs pokyčiai gali duoti stulbinamų rezultatų jau per keletą mėnesių.
Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į magnio ir kalio kiekį mityboje. Šie mineralai yra gyvybiškai svarbūs širdies elektriniam stabilumui. Įtraukite į racioną žalias lapines daržoves, riešutus, bananus, avokadus. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, taip pat padeda mažinti uždegiminius procesus ir stabilizuoti ritmą.
Fizinis aktyvumas yra paradoksalus vaistas: nors sportuojant pulsas kyla, reguliarios aerobinės treniruotės (vaikščiojimas, plaukimas, lengvas bėgimas) ilgainiui sumažina pulsą ramybės būsenoje. Treniruota širdis vienu susitraukimu išstumia daugiau kraujo, todėl jai reikia rečiau plakti, kad aprūpintų kūną deguonimi. Tačiau pradėkite lėtai – jei pulsas labai aukštas, venkite didelio intensyvumo treniruočių be gydytojo leidimo.
Galiausiai, išmokite valdyti stresą. Tai nėra tik skambus posakis. Lėtinis stresas laiko organizmą nuolatinėje parengtyje, neleisdamas širdžiai „pailsėti“. Joga, meditacija ar tiesiog kokybiškas miegas (bent 7–8 valandas per parą) yra būtini norint išlaikyti sveiką širdies ritmą ir ilgą, kokybišką gyvenimą.
