Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamos net onkologinius susirgimus. Nors visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad miokardo infarktas yra vyresnio amžiaus vyrų problema, realybė yra visiškai kitokia. Moterys nuo širdies smūgio miršta dažniau nei vyrai, o viena pagrindinių to priežasčių – pavėluota diagnostika ir simptomų ignoravimas. Dažnai moterys, jausdamos negalavimus, linkusios juos nurašyti nuovargiui, stresui ar virškinimo sutrikimams, nes jų patiriami pojūčiai neatitinka to „klasikinio“ vaizdinio, kurį matome filmuose. Kardiologai visame pasaulyje skambina pavojaus varpais ir ragina moteris atidžiau įsiklausyti į savo kūną, nes moteriškas infarktas dažnai būna klastingesnis, tylesnis ir sunkiau atpažįstamas.
Kodėl moterų infarkto simptomai skiriasi nuo vyrų?
Biologiniai skirtumai tarp lyčių lemia ne tik skirtingą polinkį į tam tikras ligas, bet ir tai, kaip šios ligos pasireiškia. Vyrų atveju infarktas dažniausiai asocijuojasi su staigiu arterijos užsikimšimu, sukeliančiu stiprų, gniuždantį skausmą krūtinėje. Tuo tarpu moterų širdies ir kraujagyslių sistema turi savitų ypatumų. Moterų kraujagyslės yra smulkesnės, o aterosklerozinės plokštelės neretai formuojasi tolygiau, padengdamos kraujagyslių sieneles, užuot sudariusios didelius kamščius vienoje vietoje.
Be to, moterys dažniau kenčia nuo smulkiųjų kraujagyslių ligos (mikrovaskulinės disfunkcijos), kai sutrinka kraujotaka mažiausiose širdies arterijose. Dėl šios priežasties simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ir lokalizuoti. Hormonų pokyčiai, ypač estrogeno kiekio sumažėjimas menopauzės metu, taip pat vaidina kritinį vaidmenį, nes prarandama natūrali kraujagyslių apsauga.
Pagrindiniai simptomai, kuriuos privalu žinoti
Nors krūtinės skausmas yra dažnas simptomas tiek vyrams, tiek moterims, moterys jį apibūdina kitaip. Tai gali būti ne aštrus dūris, o tiesiog spaudimas, sunkumas ar diskomfortas. Tačiau didžiausią pavojų kelia netipiniai simptomai, kurie dažnai suklaidina net ir patyrusius medikus. Štai požymiai, kurių negalima ignoruoti:
- Nepaiškinamas ir ekstremalus nuovargis. Tai vienas dažniausių prodrominių (įspėjamųjų) simptomų moterims. Jei jaučiatės taip, lyg būtumėte nubėgusi maratoną, nors tik pasiklojote lovą ar nuėjote į parduotuvę, tai gali būti ženklas, kad širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo. Šis nuovargis gali atsirasti likus kelioms dienoms ar net savaitėms iki infarkto.
- Skausmas ne tik krūtinėje. Moterims skausmas dažnai „migruoja“. Jis gali plisti į kaklą, žandikaulį, pečius, viršutinę nugaros dalį (tarp menčių) ar net vieną arba abi rankas. Žandikaulio skausmas neretai supainiojamas su dantų problemomis.
- Dusulys be fizinio krūvio. Jei staiga pradedate dūsti sėdėdama ramiai ar atlikdama lengvus judesius, tai yra rimtas signalas. Kartais dusulys pasireiškia kartu su krūtinės diskomfortu, o kartais – kaip vienintelis simptomas.
- Pykinimas, vėmimas ir skrandžio skausmai. Moterys infarkto metu dažnai jaučia simptomus, panašius į apsinuodijimą maistu, refliuksą ar tiesiog stiprų nevirškinimą. Jei šie pojūčiai atsiranda staiga ir yra lydimi šalto prakaito, būtina suklusti.
- Šaltas prakaitas ir galvos svaigimas. Staiga išmušęs „lipnus“ šaltas prakaitas, kai tam nėra objektyvios priežasties (karščio ar fizinio krūvio), kartu su nerimu ar galvos svaigimu, gali rodyti širdies priepuolį.
Rizikos veiksniai: kas didina pavojų moterims?
Egzistuoja tradiciniai rizikos veiksniai, kurie vienodai pavojingi abiem lytims: aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas ir rūkymas. Tačiau moterys turi specifinių rizikos faktorių, susijusių su jų fiziologija ir gyvenimo būdu:
- Diabetas. Moterims, sergančioms cukriniu diabetu, širdies ligų rizika išauga daug labiau nei vyrams diabetikams. Diabetas keičia skausmo suvokimą, todėl infarktas gali būti visiškai „tylus“ (beskausmis).
- Nėštumo komplikacijos. Hipertenzija nėštumo metu (preeklampsija) ar gestacinis diabetas žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vėlesniame amžiuje, net jei po gimdymo sveikata susitvarkė.
- Autoimuninės ligos. Reumatoidinis artritas, vilkligė ir kitos autoimuninės būklės, kurios dažniau kamuoja moteris, sukelia lėtinį uždegimą organizme, kuris pažeidžia ir kraujagysles.
- Menopauzė. Sumažėjęs estrogeno lygis po menopauzės lemia kraujagyslių elastingumo praradimą ir cholesterolio apykaitos sutrikimus.
- Stresas ir depresija. Moterų širdis yra jautresnė emociniam stresui. Egzistuoja net atskira diagnozė – „sudaužytos širdies sindromas“ (Takotsubo kardiomiopatija), kurią sukelia stiprus emocinis sukrėtimas ir kurios simptomai imituoja infarktą.
Ką daryti įtariant infarktą? Veiksmų planas
Laikas yra kritinis veiksnys gydant miokardo infarktą. Kiekviena uždelsta minutė reiškia žūstantį širdies raumenį, kurio atstatyti vėliau gali būti neįmanoma. Deja, statistika rodo, kad moterys greitosios pagalbos kreipiasi vidutiniškai vėliau nei vyrai.
Jei įtariate infarktą sau ar artimajai:
- Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą (tel. 112). Nevažiuokite į ligoninę pačios ir neleiskite vežti artimiesiems, nebent nėra kitos išeities. Greitosios pagalbos medikai gali pradėti gaivinimo veiksmus ir gydymą dar pakeliui į ligoninę.
- Jei nesate alergiška, sukramtykite (ne nurykite) 300 mg aspirino tabletę. Tai padeda suskystinti kraują ir gali sulėtinti trombo formavimąsi.
- Atsigulkite ir stenkitės išlikti rami, kad sumažintumėte krūvį širdžiai.
- Nerakinkite durų, kad medikai galėtų laisvai patekti į vidų, jei prarastumėte sąmonę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar infarktas gali ištikti jauną moterį?
Taip, nors rizika didėja su amžiumi (ypač po 50–55 metų), infarktas gali ištikti ir jaunas moteris. Tai dažniausiai susiję su rūkymu, kontraceptinių tablečių vartojimu (ypač derinant su rūkymu), įgimtomis širdies ydomis, diabetu ar dideliu stresu. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad infarktų skaičius tarp jaunesnių moterų auga.
Kaip atskirti panikos ataką nuo širdies smūgio?
Tai gali būti sudėtinga, nes simptomai (dusulys, širdies plakimas, baimė, prakaitavimas) yra panašūs. Pagrindinis skirtumas – panikos ataka dažniausiai praeina per 20–30 minučių, o jos metu skausmas būna aštrus, duriantis. Infarkto skausmas dažniau spaudžiantis, plintantis ir nepraeina ramybės būsenoje. Visada saugiau kviesti medikus ir leisti jiems nustatyti diagnozę, nei spėlioti.
Ar EKG visada parodo infarktą?
Ne visada. Moterims dažniau pasitaiko vadinamieji „tylieji“ infarktai arba mikrovaskulinės kilmės sutrikimai, kurių standartinė elektrokardiograma (EKG) gali iš karto nefiksuoti. Todėl gydytojai, įtardami širdies problemą, atlieka papildomus tyrimus: kraujo tyrimą (troponino testą), širdies echoskopiją ar koronarografiją.
Ar aspirino vartojimas profilaktiškai padeda išvengti infarkto?
Savarankiškai vartoti aspirino kasdien be gydytojo paskyrimo nerekomenduojama. Nors jis skystina kraują, nuolatinis vartojimas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, kraujavimą iš skrandžio. Dėl profilaktinio vartojimo būtina pasitarti su kardiologu.
Profilaktinės patikros svarba ir gyvenimo būdo korekcija
Geriausias būdas kovoti su moterų mirtingumu nuo širdies ligų yra prevencija. Kardiologai pabrėžia, kad net 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą. Tai nereiškia, kad reikia tapti profesionalia sportininke, tačiau kasdienis 30 minučių spartus ėjimas, druskos vartojimo mažinimas ir daržovių kiekio didinimas racione daro stebuklus.
Itin svarbu žinoti savo sveikatos rodiklius. Kiekviena moteris, sulaukusi 40 metų (arba anksčiau, jei šeimoje yra buvę ankstyvų mirčių nuo širdies ligų), turėtų dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose. Jų metu nemokamai patikrinamas cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje, įvertinamas kraujospūdis ir nustatoma bendra kardiovaskulinė rizika. Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia pastebėti „tyliuosius žudikus“ – hipertenziją ar padidėjusį cholesterolį – dar tada, kai jie nesukėlė negrįžtamų pokyčių organuose. Atminkite, kad rūpinimasis savo širdimi nėra egoizmas; tai būtinybė, leidžianti ilgiau džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
