Daugelis mūsų kasdien atsiskaitome grynaisiais pinigais parduotuvėse, kavinėse ar turguose, nė nesusimąstydami, kokie lobiai gali slėptis mūsų piniginėse. Įprasta manyti, kad 2 eurų moneta yra verta lygiai dviejų eurų, tačiau numizmatikos pasaulyje ši taisyklė galioja toli gražu ne visada. Tam tikros apyvartinės ir proginės monetos dėl savo retumo, kaldinimo klaidų ar istorinės reikšmės kolekcininkų rinkoje yra vertinamos šimtais, o kartais net ir tūkstančiais eurų. Tai tarsi loterijos bilietas, kuris jau gali būti jūsų kišenėje, todėl prieš atiduodant grąžą ar įmetant monetą į kavos aparatą, verta atidžiau įsižiūrėti į jos aversą ir briauną.
Kodėl paprasta moneta tampa vertinga?
Kad suprastumėte, ko ieškoti, pirmiausia reikia suvokti, kas lemia monetos vertės kilimą. Ne visos blizgančios monetos yra brangios, ir ne visos senos monetos yra vertingos. Numizmatinėje rinkoje kainą diktuoja keli pagrindiniai faktoriai, kurie paprastą metalo gabalėlį paverčia investiciniu objektu.
- Tiražas: Tai vienas svarbiausių veiksnių. Kuo mažiau monetų buvo nukaldinta, tuo jos retesnės ir brangesnės. Kai kurios šalys, ypač mažosios valstybės (nykštukinės valstybės), išleidžia labai riboto tiražo emisijas, skirtas tik kolekcininkams.
- Kaldinimo klaidos (Brokas): Paradoksalu, bet gamybos procese įsivėlusios klaidos dažnai drastiškai padidina monetos vertę. Tai gali būti neteisingas metalo lydinys, briaunos užrašo klaida, netikslus piešinys ar vadinamasis „keptas kiaušinis“ (kai vidinė monetos dalis išsilieja į išorinį žiedą).
- Proginės emisijos: Kiekviena euro zonos šalis turi teisę per metus išleisti dvi progines 2 eurų monetas. Jos skirtos svarbiems istoriniams įvykiams ar asmenybėms pagerbti. Nors dauguma jų kaldinamos milijoniniais tiražais, kai kurios yra skirtos specialioms progoms ir jų kiekis rinkoje greitai senka.
- Stovis: Kolekcininkai labiausiai vertina monetas, kurios nebuvo apyvartoje (UNC – Uncirculated) arba yra specialios „Proof“ kokybės. Tačiau net ir apyvartoje pabuvojusi itin reta moneta gali kainuoti nemažus pinigus, jei ji nėra visiškai susidėvėjusi.
Monako „Grace Kelly“ – numizmatikos šventasis gralis
Kalbėdami apie vertingas 2 eurų monetas, negalime nepaminėti pačios garsiausios ir geidžiamiausios monetos euro istorijoje. Tai 2007 metais Monako kunigaikštystės išleista moneta, skirta princesės Grace Kelly 25-osioms mirties metinėms paminėti. Šios monetos tiražas buvo itin mažas – vos 20 001 vienetas.
Iškart po išleidimo šios monetos kaina ėmė kilti kosminiu greičiu. Šiandien, priklausomai nuo būklės ir sertifikavimo, už šią monetą aukcionuose mokama nuo 2 000 iki 4 000 eurų ir daugiau. Tai klasikinis pavyzdys, kaip ribota pasiūla ir didžiulė paklausa sukuria vertę. Nors rasti šią monetą paprastoje apyvartoje tikimybė lygi beveik nuliui (dauguma jų iškart nusėdo privačiose kolekcijose), tai yra etalonas, į kurį lygiuojasi visi kolekcininkai.
Lietuviškas lobis – „Žuvinto“ klaida
Lietuviams nebūtina žvalgytis tik į tolimas šalis. 2021 metais Lietuva išleido proginę 2 eurų monetą, skirtą Žuvinto biosferos rezervatui. Standartinė šios monetos versija yra graži, bet jos vertė nedaug viršija nominalą. Tačiau dalis tiražo – apie 500 vienetų – buvo išleista su didžiule klaida, kuri sukėlė audrą numizmatikos pasaulyje.
Ant monetos briaunos turėtų būti užrašas „LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ *“. Tačiau dėl klaidų monetų kalykloje, ant 500 monetų atsirado latviškas užrašas „DIEVS * SVĒTĪ * LATVIJU *“. Šios monetos su klaidinga briauna iškart tapo sensacija. Jų vertė šoktelėjo iki 1 500 – 2 500 eurų. Daugelis šių monetų buvo parduotos specialiose kortelėse (BU kokybės), tačiau visada egzistuoja teorinė tikimybė, kad per klaidą tokia moneta galėjo patekti ir į apyvartą arba būti parduota be specialios pakuotės. Tai puikus priminimas visada tikrinti ne tik monetos paveiksliuką, bet ir jos briauną.
Kitos vertingos monetos, kurių verta ieškoti
Be minėtų išskirtinių atvejų, yra ir daugiau monetų, kurios gali maloniai papildyti jūsų biudžetą. Štai keletas pavyzdžių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Suomija, 2004 m. (ES plėtra): Tai proginė moneta, skirta Europos Sąjungos plėtrai. Nors tiražas atrodo nemažas (apie 1 mln.), šios monetos labai sunkiai randamos apyvartoje, nes dauguma jų buvo sumaišytos su kitomis monetomis arba iškeliavo į užsienį. Geros būklės monetos kaina gali siekti 40–80 eurų.
- Vokietija, 2008 m. (Senas žemėlapis): 2007 m. pasikeitė euro zonos žemėlapis ant monetų (prijungtos naujos šalys). Tačiau 2008 m. Vokietijos Štutgarto kalykla per klaidą nukaldino dalį 2 eurų monetų su senuoju žemėlapiu. Tokios „klaidingos“ monetos yra vertinamos kolekcininkų.
- Vatikanas, San Marinas ir Andora: Šios nykštukinės valstybės nėra Europos Sąjungos narės, bet naudoja eurą. Jų monetų tiražai visada yra maži. Pavyzdžiui, Vatikano „Sede Vacante“ serija ar Jono Pauliaus II atvaizdai yra nuolat ieškomi. Nors daugelis jų parduodamos rinkiniuose, pasitaiko atvejų, kai turistai ar nepatyrę žmonės išleidžia jas į apyvartą. Jų vertė svyruoja nuo keliolikos iki šimtų eurų.
Kaip atpažinti vertingą broką?
Kaldinimo brokas yra atskira ir labai įdomi numizmatikos sritis. Kartais maža detalė gali padidinti monetos vertę dešimtis kartų. Štai dažniausiai pasitaikantys defektai:
- Perteklinis metalas: Ant monetos piešinio matosi tarsi metalo lašai ar gumbai, kurių neturėtų būti.
- Neteisingas centravimas: Monetos šerdis (geltona dalis) nėra tiksliai centre, todėl tarpas tarp šerdies ir išorinio žiedo yra netolygus. Ekstremaliais atvejais matomas tarpas – skylė.
- Moneta be datos ar kalyklos ženklo: Tai itin reti atvejai, kai dėl štampo užsikimšimo ar kitų priežasčių neįspaudžiama dalis informacijos.
Jei radote monetą, kuri atrodo keistai, neskubėkite jos išleisti ar valyti. Gali būti, kad laikote vertingą broką. Pasikonsultuokite numizmatikos grupėse socialiniuose tinkluose – bendruomenė dažniausiai greitai padeda nustatyti, ar tai vertybė, ar tiesiog mechaniškai sugadintas pinigas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pradedantiesiems ieškotojams dažnai kyla daugybė klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
Ar galiu valyti rastą seną ar retą monetą?
Griežtai ne! Tai yra pati didžiausia pradedančiųjų klaida. Valymas chemikalais, trynimas pasta ar poliravimas negrįžtamai pažeidžia monetos paviršių („patiną“) ir gali sumažinti jos numizmatinę vertę iki nominalo (t.y. iki 2 eurų). Jei moneta purvina, geriausia ją palikti tokią, kokia yra, arba pasitarti su profesionalu.
Kur geriausia parduoti vertingas monetas?
Neškite jas ne į banką (kur gausite tik nominalią vertę) ir ne į lombardą (kur dažniausiai mokama tik už metalo svorį). Geriausios vietos yra specializuoti numizmatikos aukcionai, kolekcininkų mugės arba tarptautinės platformos, tokios kaip „eBay“, „Catawiki“. Taip pat Lietuvoje populiarios „Facebook“ kolekcininkų grupės bei vietiniai skelbimų portalai.
Kaip žinoti, ar mano moneta tikra, ar klastotė?
2 eurų monetos kartais klastojamos. Klastotės dažniausiai būna lengvesnės, jų spalva gali šiek tiek skirtis, o užrašai būti neryškūs. Paprasčiausias testas – magnetas. Tikros 2 eurų monetos centrinė dalis yra silpnai magnetinė, o išorinis žiedas – nemagnetinis. Jei moneta visai nelimpa arba limpa per stipriai – tai gali būti klastotė.
Ką reiškia raidės ant vokiškų monetų (A, D, F, G, J)?
Vokietija turi penkias veikiančias monetų kalyklas, ir kiekviena jų žymima atskira raide: A (Berlynas), D (Miunchenas), F (Štutgartas), G (Karlsrūhė), J (Hamburgas). Kai kuriais atvejais, tam tikrų metų ir tam tikros kalyklos monetos gali būti retesnės už kitas, todėl verta atkreipti dėmesį ir į šią mažą raidę.
Kaip saugoti ir prižiūrėti retas monetas
Jei pasisekė rasti vertingą monetą arba nusprendėte pradėti kolekcionuoti, svarbu pasirūpinti tinkamu saugojimu. Monetos didžiausi priešai yra drėgmė, pirštų atspaudai ir mechaniniai pažeidimai. Palietus monetos paviršių pirštais, ilgainiui toje vietoje gali atsirasti oksidacijos dėmių, kurių nepavyks panaikinti.
Rekomenduojama investuoti į specialias priemones: kapsules, holderi (kartoninius rėmelius su skaidriu langeliu) arba specialius albumus. Pigiausias ir paprasčiausias būdas apsaugoti radinį – įdėti jį į plastikinę kapsulę, kuri apsaugo nuo oro poveikio ir fizinio kontakto. Jei moneta yra ypač reta ir brangi, verta pagalvoti apie jos sertifikavimą (gradavimą). Tarptautinės kompanijos, tokios kaip NGC ar PCGS, įvertina monetos būklę balais, uždaro ją į hermetišką pakuotę ir suteikia garantiją dėl autentiškumo. Tokia sertifikuota moneta rinkoje visada bus vertingesnė ir likvidesnė, nei tiesiog palaida moneta stalčiuje. Tad kitą kartą gavę grąžą, stabtelėkite akimirkai – galbūt rankose laikote mažą turtą.
