Skausmas krūtinės srityje yra vienas iš tų simptomų, kuris natūraliai sukelia didelį nerimą ir baimę. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių kreipiasi į skubios pagalbos skyrius dėl diskomforto krūtinėje, baimindamiesi, kad juos ištiko širdies smūgis. Nors ne kiekvienas skausmas krūtinės viduryje reiškia gyvybei pavojingą būklę, atskirti paprastą raumenų patempimą ar refliuksą nuo miokardo infarkto be gydytojo pagalbos gali būti itin sudėtinga. Kardiologai pabrėžia, kad būtent laikas yra kritinis veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas, todėl gebėjimas teisingai interpretuoti savo kūno siunčiamus signalus gali išgelbėti gyvybę. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie pojūčiai išduoda rimtas širdies problemas, o kada skausmą gali sukelti visai kitos priežastys.
Kodėl jaučiame skausmą krūtinės ląstoje?
Krūtinės ląsta yra sudėtinga anatominė struktūra, kurioje talpinami ne tik gyvybiškai svarbūs organai – širdis ir plaučiai, bet ir stemplė, stambiosios kraujagyslės (aorta), daugybė raumenų, šonkauliai bei nervų rezginiai. Skausmas gali kilti iš bet kurios šios sistemos dalies. Dažnai pacientai skausmą „krūtinės viduryje” painioja su skrandžio problemomis arba panikos atakomis.
Tačiau medicininiu požiūriu, bet koks ūmus, nepaaiškinamas skausmas tarp kaklo ir pilvo srities turi būti vertinamas rimtai. Kardiologai skirsto krūtinės skausmus į dvi pagrindines kategorijas: kardiologinės kilmės (susijusius su širdimi) ir nekardiologinės kilmės. Nors antroji grupė pasitaiko dažniau, pirmoji yra mirtinai pavojinga.
Tipinis kardiologinis skausmas: kaip jį atpažinti?
Klasikinis širdies priepuolio (miokardo infarkto) arba krūtinės anginos (stenokardijos) vaizdas medicininėje literatūroje aprašomas gana tiksliai, tačiau realybėje simptomai gali varijuoti. Visgi, egzistuoja tam tikri požymiai, kurie kardiologams iškart signalizuoja apie širdies kraujagyslių problemas.
Skausmo pobūdis ir lokalizacija
Dauguma pacientų, patyrusių infarktą, pojūtį apibūdina ne kaip aštrų dūrį, o kaip spaudimą, gniaužimą, sunkumą ar deginimą. Neretai žmonės sako, jog jaučiasi taip, tarytum „ant krūtinės būtų užlipęs dramblys”. Skausmas dažniausiai lokalizuojasi už krūtinkaulio, pačiame centre arba šiek tiek kairiau.
Skausmo plitimas (iradiacija)
Vienas iš ryškiausių kardiologinės kilmės skausmo bruožų yra jo plitimas į kitas kūno dalis. Tai vyksta dėl nervų sistemos ypatybių. Skausmas gali plisti į:
- Kairiąją ranką (dažniausiai vidinę jos pusę iki pat mažojo piršto);
- Kaklą ir apatinį žandikaulį (gali atrodyti kaip dantų skausmas);
- Nugarą (tarp menčių);
- Pilvo viršutinę dalį (duobutę).
Kardiologės įspėjimas: kada nedelsiant skambinti 112?
Kardiologai vieningai sutaria: geriau iškviesti greitąją pagalbą be rimtos priežasties ir būti patikrintam, nei ignoruoti infarktą namuose. Yra specifiniai pavojaus signalai, kuriuos pastebėjus, laukti negalima nė minutės.
Būtina skubiai kviesti pagalbą, jei skausmą krūtinėje lydi šie papildomi simptomai:
- Dusulys ir oro trūkumas: Jei jaučiate, kad negalite įkvėpti pilna krūtine, arba dūstate ramybės būsenoje.
- Šaltas prakaitas: Staiga išmušęs lipnus, šaltas prakaitas be jokios fizinės veiklos yra klasikinis infarkto požymis.
- Pykinimas ar vėmimas: Šie simptomai dažnai pasireiškia moterims ir gali būti supainioti su apsinuodijimu maistu.
- Galvos svaigimas ar sąmonės netekimas: Tai rodo, kad smegenys negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusios širdies veiklos.
- Didelis nerimas: Pacientai dažnai apibūdina stiprų, nepaaiškinamą „mirties baimės” jausmą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į trukmę. Jei stiprus spaudimas ar skausmas nepraeina pakeitus kūno padėtį, išgėrus vandens ar pailsėjus ir trunka ilgiau nei 15–20 minučių, tai yra rimtas signalas skambinti 112.
Ne širdies ligų sukeltas skausmas: kas dar gali būti kaltas?
Nors budrumas būtinas, statistika rodo, kad didelė dalis skausmų krūtinėje nėra susiję su širdimi. Svarbu žinoti ir kitas galimas priežastis, kad be reikalo nepasiduotumėte panikai, nors galutinę diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Tai viena dažniausių krūtinės skausmo priežasčių, nesusijusių su širdimi. Skrandžio rūgštims pakilus į stemplę, sukeliamas stiprus deginimo jausmas už krūtinkaulio, vadinamas rėmeniu. Šis skausmas dažniausiai paūmėja atsigulus arba po gausaus valgio ir gali būti lydimas rūgštaus skonio burnoje.
Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai
Tarpšonkaulinių nervų uždegimas (neuralgija) arba krūtinės ląstos raumenų patempimas gali sukelti labai aštrų, duriantį skausmą. Esminis skirtumas nuo širdies skausmo – šis skausmas dažniausiai yra lokalus (galima pirštu parodyti skaudamą vietą) ir priklauso nuo judesio. Jei skausmas sustiprėja giliai įkvepiant, kosint ar pasisukant liemeniu – didelė tikimybė, kad tai raumenų ar stuburo problema.
Panikos atakos ir nerimas
Stiprus stresas gali sukelti fizinius simptomus, kurie labai primena infarktą: dažną širdies plakimą, dusulį, drebulį ir krūtinės veržimą. Panikos atakos metu žmogus dažnai hiperventiliuoja (kvėpuoja per dažnai), kas sukelia dar didesnį diskomfortą ir galūnių tirpimą.
Tylioji išemija ir netipiniai simptomai
Kardiologai pabrėžia, kad ne visi širdies smūgiai yra skausmingi ar dramatiški. Egzistuoja vadinamoji „tylioji išemija”, kuri ypač pavojinga sergantiems cukriniu diabetu bei vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl nervų pažeidimų (neuropatijos) diabetikai gali nejausti skausmo, o infarktas pasireikš tik staigiu silpnumu, dusuliu ar sąmonės sutrikimu.
Moterims simptomai taip pat neretai būna netipiniai. Vietoje stipraus skausmo krūtinėje jos gali jausti didelį nuovargį, nugaros skausmą ar diskomfortą pilvo srityje. Būtent dėl šių netipinių požymių moterys vėliau kreipiasi pagalbos, kas blogina gydymo prognozes.
Diagnostika: kas vyksta ligoninėje?
Atvykus į skubios pagalbos skyrių su skausmu krūtinėje, gydytojų tikslas yra kuo greičiau atmesti gyvybei pavojingas būkles: miokardo infarktą, aortos disekaciją (plyšimą) ir plaučių emboliją.
- Elektrokardiograma (EKG): Tai pirmasis ir greičiausias tyrimas, parodantis širdies elektros impulsų veiklą. EKG gali iškart parodyti ūminį infarktą.
- Troponino tyrimas: Tai kraujo tyrimas, nustatantis specifinį baltymą, kuris patenka į kraują tik žūstant širdies raumens ląstelėms.
- Echokardiografija: Ultragarsinis širdies tyrimas, leidžiantis vizualiai įvertinti širdies vožtuvų darbą ir sienelių judesius.
Rizikos veiksniai, kuriuos galite kontroliuoti
Nors genetika vaidina tam tikrą vaidmenį, dauguma širdies ir kraujagyslių ligų yra susijusios su gyvenimo būdu. Kardiologai išskiria pagrindinius rizikos veiksnius, kurių kontrolė gali žymiai sumažinti skausmo krūtinėje ir infarkto tikimybę:
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) yra vienas didžiausių širdies priešų, nes verčia širdį dirbti didesniu krūviu. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina trombų susidarymą. Padidėjęs „blogojo” cholesterolio kiekis (MTL) sukelia aterosklerozę – kraujagyslių siaurėjimą. Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas taip pat tiesiogiai koreliuoja su širdies ligų rizika.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar aspirinas padeda jaučiant krūtinės skausmą?
Jei įtariamas miokardo infarktas ir nesate alergiškas aspirinui bei neturite kraujavimo sutrikimų, greitosios pagalbos dispečeriai dažnai rekomenduoja sukramtyti tabletę aspirino. Tai padeda skystinti kraują ir gali sumažinti trombo didėjimą, tačiau tai daryti reikėtų tik pasitarus su medikais telefonu.
Ar skausmas dešinėje krūtinės pusėje gali būti susijęs su širdimi?
Nors širdis yra kairėje pusėje, skausmas gali plisti (iradiuoti) ir į dešinę pusę, tačiau tai pasitaiko rečiau. Skausmas dešinėje pusėje dažniau būna susijęs su plaučių ligomis, tulžies pūslės akmenlige ar raumenų patempimais, tačiau visiškai atmesti širdies problemų be tyrimų negalima.
Kaip atskirti krūtinės anginą (stenokardiją) nuo infarkto?
Krūtinės angina yra lėtinė būklė, kai skausmas atsiranda fizinio krūvio ar streso metu ir praeina pailsėjus arba pavartojus nitroglicerino. Infarkto atveju skausmas nepraeina ramybės būsenoje, trunka ilgiau ir dažnai yra intensyvesnis bei lydimas aukščiau minėtų „raudonų vėliavų” (prakaitavimo, pykinimo).
Ar jauni žmonės gali patirti infarktą?
Nors rizika didėja su amžiumi, dėl prasto gyvenimo būdo, streso, narkotinių medžiagų vartojimo ir genetinių sutrikimų infarktai ištinka ir 20–30 metų žmones. Todėl skausmo ignoruoti negalima nepriklausomai nuo amžiaus.
Ką daryti belaukiant greitosios pagalbos?
Jei nusprendėte kviesti pagalbą dėl įtariamo širdies smūgio, teisingi veiksmai belaukiant medikų yra labai svarbūs. Visų pirma, nutraukite bet kokią fizinę veiklą ir atsisėskite arba atsigulkite pusiau sėdomis – tai palengvins širdies darbą ir kvėpavimą. Pasistenkite išlikti kiek įmanoma ramesni, nes panika didina deguonies poreikį.
Jei esate ne vienas, paprašykite artimųjų atidaryti duris, kad medikai galėtų netrukdomi patekti į vidų. Jei turite gydytojo paskirtų vaistų (pavyzdžiui, nitroglicerino), vartokite juos griežtai pagal instrukcijas. Jokiu būdu nebandykite patys vairuoti į ligoninę – pablogėjus būklei, galite sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kardiologai primena: geriausia prevencija yra reguliarus sveikatos tikrinimas, tačiau ištikus nelaimei, greita reakcija ir skambutis numeriu 112 yra svarbiausias žingsnis gyvybei išsaugoti.
