Staigus krūtinės spaudimas gali išgąsdinti bet kurį žmogų, net jei simptomas trunka tik kelias minutes. Tokios situacijos neretai kyla visiškai netikėtai – ramybės metu, po fizinės veiklos ar patiriant stresą. Suprasti galimas priežastis ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti, gali padėti greičiau nusiraminti ir priimti teisingus sprendimus. Vis dėlto bet koks skausmas ar neįprastas pojūtis krūtinėje turėtų būti vertinamas rimtai, todėl svarbu nedelsti kreiptis į medikus, jei būklė neramina ar stiprėja.
Galimos staigaus krūtinės spaudimo priežastys
Krūtinės spaudimas gali būti nulemtas įvairių veiksnių – nuo visiškai nepavojingų iki reikalaujančių skubios pagalbos. Nors tiksliai diagnozuoti gali tik specialistas, žinoti pagrindines priežastis naudinga kiekvienam.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
- Krūtinės angina – dažnai pasireiškia kaip spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač fizinio krūvio ar streso metu.
- Miokardo infarktas – gyvybei pavojinga būklė, kai užsikemša širdies vainikinė arterija. Spaudimas krūtinėje gali lydėti dusulį, prakaitavimą, pykinimą, skausmą plintantį į ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Širdies ritmo sutrikimai – gali sukelti staigius nemalonius pojūčius, kartu atsiranda širdies permušimai, silpnumas.
Kvėpavimo takų ir plaučių problemos
- Plaučių uždegimas – neretai pasireiškia skausmu ar spaudimu krūtinėje, kuris sustiprėja kvėpuojant.
- Plaučių embolija – pavojinga būklė, kai kraujo krešulys patenka į plaučių arteriją. Simptomai gali būti staigus skausmas, dusulys, galvos svaigimas.
- Bronchų spazmai – dažnesni sergant astma ar stipriai peršalus.
Virškinimo sistemos sutrikimai
- Rėmuo ar gastroezofaginio refliukso liga gali sukelti deginimo pojūtį krūtinėje, kartais primenantį širdies skausmą.
- Viršutinio skrandžio trakto sudirgimas ar dujų susikaupimas taip pat gali sukelti spaudimą.
Raumenų ir kaulų sistemos priežastys
- Tarpšonkaulinių raumenų patempimas po fizinio krūvio.
- Krūtinkaulio ar šonkaulių srities skausmai dėl traumos ar uždegimo.
Stresas, nerimas ir panikos priepuoliai
Psichologinės būklės neretai sukelia labai realų ir stiprų spaudimą krūtinėje. Panikos priepuolio metu gali pasireikšti dusulys, širdies plakimo pojūtis, rankų tirpimas, galvos svaigimas.
Kokie simptomai ypač svarbūs?
Nors bet koks naujas ar neįprastas krūtinės spaudimas vertas dėmesio, tam tikri požymiai laikomi pavojingais. Į juos reikėtų reaguoti nedelsiant.
- Stiprus ir neslopstantis skausmas ar spaudimas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes.
- Skausmo plitimas į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar vėmimas.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, alpimo pojūtis.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
Ką daryti pajutus staigų krūtinės spaudimą?
Veiksmai priklauso nuo būklės intensyvumo ir kartu pasireiškiančių simptomų. Vis dėlto medikai pateikia kelis universalius patarimus.
1. Sustokite ir atsisėskite
Pajutus spaudimą, svarbu nedelsiant sustabdyti bet kokią veiklą. Atsisėskite, atsipalaiduokite ir stenkitės kvėpuoti lėtai bei tolygiai.
2. Stebėkite savo būklę
Atkreipkite dėmesį į tai, ar spaudimas stiprėja, ar plinta, ar atsiranda papildomų požymių. Tai padės tiksliau įvertinti situacijos rimtumą.
3. Nevartokite nereceptinių vaistų be reikalo
Esant neaiškios kilmės krūtinės skausmui, nerekomenduojama vartoti stiprių analgetikų ar raminamųjų, nebent taip nurodė gydytojas.
4. Iškvieskite greitąją pagalbą
Jei spaudimas krūtinėje neatslūgsta, stiprėja, ar atsiranda pavojingų simptomų, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112. Geriau veikti per atsargiai, nei pavėluoti.
5. Jei turite lėtinių širdies ligų
Žmonėms, kuriems jau diagnozuotos širdies ligos, gali būti nurodyti konkretūs vaistai, tokie kaip nitroglicerinas. Tokiu atveju svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir, jei simptomai nemažėja, kreiptis į medikus.
Kaip medikai nustato priežastį?
Krūtinės spaudimas – simptomas, kurį gali sukelti daug skirtingų būklių, todėl gydymo įstaigose atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti tikrąją priežastį.
- EKG – įvertina širdies ritmą ir gali parodyti infarkto požymius.
- Kraujo tyrimai – ypač troponinų testas, padedantis nustatyti širdies raumens pažeidimą.
- Rentgenas – leidžia pamatyti plaučių pokyčius.
- Ultragarsas arba echoskopija – vertinama širdies struktūra ir funkcija.
- Kiti specializuoti testai – priklausomai nuo simptomų ir anamnezės.
Kaip sumažinti krūtinės spaudimo riziką?
Nors ne visi atvejai yra nuspėjami, daug rizikos veiksnių galima suvaldyti kasdieniais įpročiais.
- Reguliari, saikinga fizinė veikla.
- Subalansuota mityba – mažiau druskos, sočiųjų riebalų, daugiau daržovių.
- Streso valdymo technikos: meditacija, gilus kvėpavimas, poilsis.
- Žalingų įpročių atsisakymas, ypač rūkymo.
- Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas gydytoją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada krūtinės spaudimas kelia didžiausią pavojų?
Labiausiai nerimą turėtų kelti spaudimas, kuris nepraeina ramybėje, trunka ilgiau nei kelias minutes ar lydimas dusulio, prakaitavimo, pykinimo, alpimo pojūčio.
Ar krūtinės spaudimas visada reiškia širdies problemą?
Nebūtinai. Spaudimą gali sukelti ir virškinimo, raumenų, kvėpavimo takų sutrikimai arba stresas. Vis dėlto atmesti rimtų priežasčių gali tik medikas.
Ar galima pamėginti nusiraminti ir laukti?
Jei spaudimas silpnas, trumpalaikis ir praeina ramybėje, galite stebėti būklę. Tačiau jei simptomas kartojasi arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kada būtina skambinti 112?
Bet kada, kai spaudimas yra stiprus, neslūgsta, plinta į kitas kūno dalis arba jį lydi pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, stiprus silpnumas ar pykinimas.
Praktiniai žingsniai kasdienai
Nuolatinis dėmesys savo savijautai ir sveiki įpročiai gali padėti sumažinti daugelio krūtinės skausmą sukeliančių būklių riziką. Svarbu rūpintis širdimi, neignoruoti kūno siunčiamų signalų ir laiku reaguoti į bet kokius nerimą keliančius simptomus.
