Apendicito simptomai – kaip atpažinti pavojų laiku?

Apendicitas – tai ūminis kirmėlinės ataugos uždegimas, kuris dažniausiai prasideda staiga ir progresuoja greitai. Nepaisant to, kad ši liga yra plačiai paplitusi, daugelis žmonių ne visada sugeba atpažinti pirmuosius simptomus. O būtent laiku pastebėtas uždegimas leidžia išvengti komplikacijų, kurios gali būti pavojingos gyvybei. Apendicitas dažniausiai diagnozuojamas tiek vaikams, tiek suaugusiems, o jo eiga priklauso nuo organizmo reakcijos ir greito medicininio įsikišimo.

Kas yra apendicitas ir kodėl jis atsiranda?

Apendicitas prasideda tada, kai kirmėlinė atauga – nedidelė, maždaug piršto ilgio žarnyno dalis – užsikemša ir pradeda uždegimą. Užsikimšimą dažniausiai lemia žarnyno turinys, limfinio audinio padidėjimas, infekcija arba retai – svetimkūniai. Uždegimas progresuoja greitai, todėl svarbu kuo anksčiau atpažinti pirmuosius požymius.

Nors tiksli apendicito priežastis ne visada aiški, pastebėta, kad jis gali išsivystyti po virškinimo sutrikimų, staigaus žarnyno aktyvumo pokyčio ar sergant virškinamojo trakto infekcijomis. Kai kuriais atvejais apendicitas gali pasireikšti ir visiškai sveikiems žmonėms be jokių ankstesnių nusiskundimų, todėl svarbu žinoti, kaip jis pasireiškia.

Pagrindiniai apendicito simptomai

Apendicito požymiai dažniausiai pasireiškia palaipsniui, tačiau uždegimas progresuoja greitai. Kuo daugiau laiko praeina nuo pirmųjų simptomų, tuo didesnė tikimybė, kad atauga gali prakiurti, sukeldama komplikacijas. Įprasti simptomai apima:

  • Skausmą pilve. Tai dažniausiai pirmasis ir svarbiausias simptomas. Pirmiausia skausmas juntamas apie bambą, o vėliau persikelia į dešinę apatinę pilvo pusę.
  • Pykinimą ir vėmimą. Uždegimas dirgina virškinimo sistemą, todėl gali prasidėti pykinimas, kuris dažnai lydi pilvo skausmą.
  • Apetito praradimą. Daugelis žmonių pastebi, kad iš karto dingsta apetitas.
  • Lengvą karščiavimą. Temperatūra dažniausiai būna nedidelė, bet ji gali padidėti progresuojant uždegimui.
  • Pilvo jautrumą. Lengvas prisilietimas prie dešinės pilvo pusės gali sukelti stiprų skausmą.
  • Virškinimo sutrikimus. Taip pat gali pasireikšti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Simptomai gali būti nestiprūs pačioje pradžioje, todėl dažnai painiojami su paprastu apsinuodijimu ar virškinimo sutrikimais. Vis dėlto nuoseklus skausmo stiprėjimas ir lokalizacija dešinėje apačioje yra vieni ryškiausių apendicito požymių.

Kaip vystosi apendicitas?

Apendicitas dažniausiai progresuoja keliais etapais. Pirmajame etape juntamas neaiškus skausmas aplink bambą. Antrojo etapo metu skausmas persikelia į konkretų tašką dešinėje pilvo apačioje – tai vadinamas McBurney taškas. Toliau skausmas stiprėja, tampa pastovus, o bet koks judesys, gilus įkvėpimas ar kosulys jį paaštrina.

Jeigu apendicitas negydomas, atauga gali prakiurti ir infekcija išplinta į pilvo ertmę, sukeldama peritonitą – pavojingą būklę, kuri reikalauja skubios operacijos. Todėl nereikėtų laukti, kol skausmas taps nebepakeliamas – laiku atpažinti simptomai yra esminė saugumo dalis.

Apendicito diagnozė ir tyrimai

Apendicito diagnozė remiasi simptomų įvertinimu, fizine apžiūra ir papildomais tyrimais. Gydytojas pirmiausia apžiūri pilvą ir įvertina skausmo lokalizaciją, įtampą, jautrumą. Kartais atliekami kraujo tyrimai siekiant nustatyti uždegiminius rodiklius – padidėjusias leukocitų ir CRB reikšmes.

Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris padeda įvertinti apendikso būklę. Sudėtingesniais atvejais skiriamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris leidžia tiksliai nustatyti uždegimą. Svarbu žinoti, kad apendicito diagnozė kartais gali būti sudėtinga, ypač vaikams, nėščiosioms ar senjorams.

Gydymo galimybės: kada reikalinga operacija?

Dažniausiai apendicitas gydomas chirurginiu būdu – atliekama apendektomija, kurios metu pašalinama uždegusi atauga. Operacija gali būti atliekama laparoskopiškai (per mažus pjūvius) arba atviru būdu, priklausomai nuo būklės sudėtingumo.

Laparoskopinė operacija yra mažiau invazyvi, todėl pacientas greičiau atsigauna, jaučia mažesnį skausmą ir greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Po operacijos skiriami antibiotikai, o pacientas stebimas, kol uždegiminiai rodikliai normalizuojasi.

Retais atvejais, kai apendicitas diagnozuojamas labai anksti ir nėra komplikacijų, gali būti svarstomas gydymas antibiotikais. Tačiau tai išimtis, nes daugeliu atvejų operacija išlieka patikimiausias apendicito gydymo būdas.

Laiku atpažinti simptomai – geriausia apsauga

Apendicitas nėra liga, kuriai galima pasiruošti, tačiau žinoti jos požymius – būtina. Kuo greičiau žmogus atpažįsta simptomus ir kreipiasi medicininės pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sklandus ir be komplikacijų. Ypač svarbu stebėti vaikų būklę, nes jų apendicitas dažnai progresuoja greičiau nei suaugusiųjų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus simptomai gali būti šiek tiek kitokie. Todėl geriau nesigydyti savarankiškai – ypač vengti šildančių kompresų, stiprių nuskausminamųjų ar vidurius laisvinančių preparatų, kurie gali pabloginti situaciją.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar apendicito skausmas visada būna dešinėje pusėje?
Dažniausiai taip, tačiau pradžioje skausmas gali būti aplink bambą arba kairiau. Vieta tampa aiški tik progresuojant uždegimui.

Ar galima numalšinti apendicito skausmą?
Nereikėtų savarankiškai vartoti stiprių vaistų, nes jie gali užmaskuoti simptomus ir apsunkinti diagnozę.

Ar apendicitas gali praeiti savaime?
Ne. Negydomas apendicitas gali sukelti pavojingų komplikacijų ir net kelti grėsmę gyvybei.

Kiek laiko trunka atsigavimas po operacijos?
Paprastai lengvesniais atvejais įprasta veikla galima grįžti per kelias savaites, nors reabilitacija priklauso nuo individualios sveikatos būklės.

Ar galima apsisaugoti nuo apendicito?
Specifinės profilaktikos nėra, tačiau sveika mityba ir žarnyno veiklos palaikymas gali sumažinti riziką.

Dienos pojūčiai, kurie padeda suprasti savo kūną

Kiekvieno žmogaus organizmas siunčia ženklus, kurie, nors ir subtilūs, gali būti itin svarbūs. Nuolatinis dėmesys savo savijautai, skausmo pobūdžio stebėjimas ir atsakingas reagavimas į pokyčius gali padėti užkirsti kelią rimtoms pasekmėms. Kuo labiau pažįstame savo kūną, tuo lengviau atpažįstame, kai jam reikalinga pagalba. Ir tai – vienas svarbiausių žingsnių sveikatos išsaugojimo kelyje.