Kraujo spaudimas rodo, kokiu stiprumu kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles tekėdamas organizme. Kai spaudimas per žemas, organizmui gali būti sunkiau užtikrinti pakankamą kraujo tėkmę į smegenis, širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Nors ši būklė dažnai nuvertinama, juntamas galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas gali signalizuoti apie tai, kad kūnas negauna tiek deguonies, kiek turėtų.
Kas laikoma žemu kraujo spaudimu?
Oficialiai žemu kraujo spaudimu laikoma situacija, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas. Vienam žmogui tokie rodmenys gali būti normali, įprasta būsena, o kitam – sukelti daugybę negalavimų.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kaip žmogus jaučiasi. Spaudimas gali būti mažesnis nei 90/60 mmHg, tačiau jokie simptomai nepasireiškia – tokiais atvejais nerimauti dažniausiai nereikia. Tačiau jei spaudimas krinta staiga arba pasireiškia silpnumas, būtina išsiaiškinti priežastį.
Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys
Hipotenzija gali būti tiek visiškai nekenksminga, tiek susijusi su tam tikromis ligomis ar kūno reakcijomis. Šios priežastys pasitaiko dažniausiai:
- Skysčių trūkumas organizme – dehidratacija mažina kraujo tūrį ir skatina spaudimo kritimą.
- Ilgalaikis stovėjimas vienoje vietoje – gali sukelti ortostatinę hipotenziją.
- Staigus atsistojimas – kraujas nespėja tolygiai pasiskirstyti, todėl trumpam gali apsvaigti galva.
- Nėštumas – dėl kraujagyslių išsiplėtimo daugelis nėščiųjų patiria žemesnį kraujo spaudimą.
- Širdies ligos – įvairūs širdies ritmo sutrikimai gali paveikti cirkuliaciją.
- Endokrininės ligos – pvz., skydliaukės sutrikimai ar antinksčių nepakankamumas.
- Vaistų poveikis – diuretikai, antidepresantai, kraujagysles plečiantys vaistai ir kiti preparatai.
- Vitaminų trūkumas – ypač B12 ar folio rūgšties stoka.
Žemas kraujo spaudimas gali pasireikšti ir visiškai sveikiems jauniems žmonėms, ypač moterims. Tokiais atvejais organizmas tiesiog natūraliai palaiko žemesnius rodmenis.
Kokie simptomai pasireiškia, kai spaudimas per žemas?
Simptomai priklauso nuo to, kiek spaudimas nukrenta ir kaip greitai tai įvyksta. Dažniausiai žmonės patiria šiuos pojūčius:
- galvos svaigimas ar apsvaigimas atsistojus,
- silpnumas, nuovargis, jėgų trūkumas,
- šaltos galūnės,
- neryškus matymas ar „žvaigždutės“ akyse,
- pykinimas,
- alpimo jausmas arba realus alpimas.
Staigūs simptomai gali būti pavojingi, ypač vairuojant, lipant laiptais ar dirbant fiziškai sudėtingą darbą. Todėl svarbu žinoti, kaip reaguoti ir kada kreiptis pagalbos.
Kada žemas kraujo spaudimas gali būti pavojingas?
Hipotenzija pati savaime nėra liga, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali kelti pavojų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti žemą spaudimą, jei:
- spaudimas krinta staiga ir be aiškios priežasties,
- alpote ar jautėtės arti alpimo,
- spaudimas išlieka labai žemas ilgą laiką,
- prie to prisideda krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas,
- turite lėtinių ligų (širdies, endokrininių),
- jaučiate sumišimą, kalbos sutrikimus ar itin stiprų nuovargį.
Tokiomis situacijomis žemas spaudimas gali būti rimtesnės problemos požymis. Todėl svarbu išsitirti ir nustatyti priežastį. Ankstyvas reagavimas gali padėti išvengti komplikacijų.
Kaip pakelti žemą kraujo spaudimą?
Jei spaudimas nedaug sumažėjęs ir simptomai lengvi, dažniausiai galima padėti sau savarankiškai. Pirmiausia rekomenduojama išgerti stiklinę vandens – tai padidina kraujo tūrį ir pagerina kraujotaką. Taip pat padeda sūresnis užkandis, nes druska skatina organizme sulaikyti skysčius.
Nereikėtų staigiai stotis iš lovos ar kėdės – tai gali dar labiau pabloginti savijautą. Geriausia atsikelti lėtai, pasėdėti kelias sekundes ir tik tada atsistoti. Taip pat gali padėti lengva mankšta, vaikščiojimas ar gilus kvėpavimas. Kai kuriais atvejais naudinga nešioti kompresines kojines, kurios padeda kraujui geriau cirkuliuoti kojose ir neleidžia jam kauptis.
Jei žemas kraujo spaudimas susijęs su mitybos trūkumais, gali padėti vitaminų papildai – ypač B grupės vitaminai ir geležis. Tačiau prieš vartojant papildus reikėtų atlikti tyrimus ir pasikonsultuoti su specialistu.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujo spaudimas visada pavojingas?
Ne, daugeliui žmonių tai natūrali organizmo būklė, kuri nesukelia jokių simptomų. Pavojingas jis tampa tik tada, kai atsiranda ryškūs negalavimai.
Ką daryti, kai staiga apsvaigo galva dėl žemo spaudimo?
Atsisėskite arba atsigulkite, pakelkite kojas, išgerkite stiklinę vandens. Venkite staigių judesių.
Ar kava padeda pakelti spaudimą?
Taip, kofeinas trumpam gali šiek tiek pakelti kraujo spaudimą, tačiau jo poveikis trumpalaikis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kai spaudimas krinta staiga, lydi stiprūs simptomai, alpimas ar įtarimas dėl širdies ar endokrininių ligų.
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas nėštumo metu?
Dažnai tai normali organizmo reakcija, tačiau staigus silpnumas ar alpimas reikalauja gydytojo vertinimo.
Kūno signalai, kurių verta klausytis
Nors žemas kraujo spaudimas daugeliu atvejų nėra pavojingas, organizmas visada siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą, reguliariai gerti vandenį ar vengti staigaus atsistojimo, o kartais būtina išsamiau ištirti priežastis. Stebint savo savijautą ir žinant, kaip reaguoti į pirmuosius simptomus, galima lengviau pasirūpinti sveikata ir kasdien jaustis stabiliau bei saugiau.
