Gyvenimo tempas pastaraisiais metais neabejotinai suintensyvėjo. Socialiniai tinklai, nuolatinis pasiekiamumas, informacijos gausa ir vis didėjantys lūkesčiai tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime sukuria jausmą, kad visko yra tiesiog per daug. Tokia būlsena gali kelti nerimą, stresą, perdegimą ar net depresijos simptomus. Ką daryti, kai atrodo, kad nebespėji su gyvenimu? Psichologės dalijasi įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Perdidelio krūvio simptomai: kada metas sustoti?
Psichologai pastebi, kad dažnas žmogus ignoruoja pirmuosius signalus apie psichologinę perkrovą. Tarp svarbiausių simptomų:
- Nuolatinis nuovargis net po poilsio
- Dirglumas, irzlumas, emociniai svyravimai
- Sunkumas susikoncentruoti ir priimti sprendimus
- Prasidedantys miego sutrikimai
- Perdėtas atsakomybės jausmas, kaltės jausmas ilsintis
Jeigu atpažįstate bent keletą šių simptomų, verta stabtelėti ir permąstyti gyvenimo ritmą bei prioritetus.
Psichologės patarimas: susigrąžinkite kontrolę žinsnis po žinsnio
Lietuvoje dirbanti psichologė Aušra B. teigia, kad „perdaug“ gyvenime dažnai įvyksta tada, kai nebeskiria laiko sau: „Pavojingiausia, kai žmogus ima gyventi tik išorinius gyvenimus – kitų lūkesčius, darbinius tikslus, socialinius vaidmenis. Tuomet prarandamas ryšys su savo poreikiais ir emocijomis.“
Norint susigrąžinti vidinę pusiausvyrą, ji rekomenduoja:
- \uIdentifikuoti savo ribas: Kokie darbai ar įpareigojimai jus išsekina? Ar jie tikrai reikalingi?
- \uSumažinti informacijos srautą: Skirkite valandą per dieną be telefono, naujienų ar socialinių tinklų.
- \uSusidėlioti prioritetus: Nuo ko priklauso jūsų gerovė? Kur vertėtų skirti daugiau dėmesio?
- \uPraktikuoti savistabą: Ką jūs jaučiate? Kada paskutinį kartą klausėtės savęs?
Kai net poilsis nebeatgaivina
Viena didžių klaidų – tikėtis, kad vienas savaitgalis ar trumpas atostogų laikotarpis sugrąžins jėgas. Psichologė Ieva M. pabrėžia, kad poilsis turi būti kokybiškas, ne tik fizinis: „Jeigu grįžtate iš atostogų ir jau pirma diena kelia įtampą – tai rodo sisteminę problemą. Būtina kurti kasdienius atsistatymo ritualus: vakarinis pasivaikščiojimas, skaitymas, meditacija ar tiesiog buvimas be pareigos „kažką veikti“.“
„Ne“ sakymo menas
Pernelyg dažnai sakome „taip“ nepagalvodami apie pasekmes savo sveikatai. Vienas esminių įgūdžių, anot psichologės Gintarės S., yra mokėjimas pasakyti „NE“. Tai nėra egoizmas – tai yra savisauga. Kartais atsisakyti papildomų projektų, socialinių renginių ar net draugiškų pasibuvimų gali tapti esmine priemone išlaikyti psichologinę sveikatą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip atskirti paprastą nuovargį nuo perdegimo?
Paprastas nuovargis praeina pailsėjus. Perdegimas pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, abejingumu, cinizmu ir jėgų trūkumu net po poilsio.
Kiek laiko užtraukti „detox” nuo informacijos?
Net 1-2 valandos per dieną be ekranų gali turėti pozityvų poveikį. Savaitgalio „skaitmeninis pasninkas” dar labiau padeda nervų sistemai atsipalaiduoti.
Ar psichologo konsultacija reikalinga tik sunkiais atvejais?
Ne. Psichologo konsultacija padeda geriau suprasti save, atpažinti emocijas, spręsti santykių ar savivertės klausimus net ir be stiprių simptomų.
Kaip pasiekti ilgalaikį psichologinį atsparumą?
Nuoseklus savistabos ugdymas, aiškūs prioritetai, reguliarus kokybiškas poilsis ir palaikantys santykiai – tai pagrindas ilgalaikei vidinei stiprybei.
Verta pradėti nuo mažų pokyčių
Užtenkamą savijautą lemia ne didelės revoliucijos, o nuoseklūs, nedideli įpročiai. Pradėkite nuo 10 minučių tyloje kasdien, trumpo pasivaikščiojimo be telefono ar vieno aiškaus „ne” per savaitę. Kuo daugiau vietos skirsite sau, tuo geriau girdėsite, kur iš tikrųjų norite eiti.
