Helicobacter pylori – tai spiralinės formos bakterija, gyvenanti žmogaus skrandyje. Ji yra viena labiausiai paplitusių pasaulyje: ja užsikrėtę daugiau nei pusė planetos gyventojų. Nors daliai žmonių ši infekcija nesukelia jokių simptomų, kitais atvejais gali išsivystyti rimtos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos. Helicobacter pylori siejama su lėtiniu gastritu, opaligėmis, vitaminų trūkumu, netgi skrandžio vėžio rizika. Todėl labai svarbu suprasti, kaip ši bakterija veikia organizmą, kada ją būtina gydyti ir kokie gydymo būdai yra efektyviausi.
Kaip Helicobacter pylori patenka į organizmą?
Dažniausiai bakterija plinta oraliniu būdu – per seiles, maistą, vandenį ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Infekcija dažnai prasideda vaikystėje, ypač jei šeimoje kas nors serga skrandžio ligomis. Blogos higienos sąlygos taip pat didina riziką, todėl kai kuriose šalyse Helicobacter pylori paplitimas siekia net 80–90 %.
Patekus į organizmą, bakterija įsitvirtina skrandžio gleivinėje ir pradeda ją ardyti. Ji gamina medžiagas, kurios neutralizuoja skrandžio rūgštį, todėl gali išgyventi ekstremalioje aplinkoje. Ilgainiui dėl gleivinės pažeidimo pradeda formuotis uždegimas.
Helicobacter pylori simptomai – kada sunerimti?
Nors dauguma žmonių nejaučia jokių negalavimų, bakterija gali sukelti įvairius simptomus. Dažniausi iš jų:
- maudžiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje;
- pykinimas, rečiau – vėmimas;
- pilvo pūtimas;
- dažnas raugėjimas;
- greitesnis sotumo pojūtis;
- apetito sumažėjimas;
- svorio kritimas be aiškios priežasties.
Jeigu simptomai kartojasi nuolat arba pablogėja, būtina atlikti tyrimus. Helicobacter pylori nustatomas keliais būdais: kvėpavimo testu, kraujo tyrimais, išmatų tyrimu arba atliekant skrandžio endoskopiją su biopsija.
Kokias ligas gali sukelti Helicobacter pylori?
Infekcija gali turėti rimtų pasekmių, jeigu nėra gydoma. Bakterija sukelia ilgalaikį uždegimą, kuris paveikia skrandžio gleivinę ir gali lemti:
Lėtinį gastritą
Gastritas yra dažniausia H. pylori sukelta liga. Uždegimas gali tęstis daugelį metų ir sukelti diskomfortą, skausmą bei virškinimo sutrikimus.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas
Bakterija pažeidžia gleivinę ir silpnina apsauginius mechanizmus, todėl rūgštis lengviau ardo audinius. Tai sukelia skausmingas opas, kurios negydomos gali kraujuoti ar prakiurti.
Anemiją ir vitaminų trūkumą
H. pylori gali pabloginti geležies įsisavinimą, todėl kai kuriems žmonėms išsivysto geležies stokos anemija. Bakterija taip pat gali sutrikdyti vitamino B12 pasisavinimą.
Padidėjusi skrandžio vėžio rizika
Nors tai nėra dažnas atvejis, ilgalaikis gleivinės uždegimas ir ląstelių pažeidimai gali didinti skrandžio vėžio ar limfomos riziką. Dėl šios priežasties H. pylori Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskiria prie 1 kategorijos kancerogenų.
Kaip gydomas Helicobacter pylori?
Sėkmingam gydymui būtina išnaikinti bakteriją, o tam dažniausiai naudojama antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų kombinacija. Gydymas paprastai trunka 10–14 dienų.
Trijų vaistų terapija
Šis metodas buvo ilgai naudojamas kaip pagrindinis gydymas. Jį sudaro:
- du skirtingi antibiotikai;
- protonų siurblio inhibitorius, mažinantis skrandžio rūgštį.
Tačiau dėl didėjančio bakterijos atsparumo antibiotikams šis metodas kartais tampa mažiau veiksmingas.
Keturiais vaistais paremta terapija
Dažniausiai rekomenduojama, jei bakterija atspari įprastiniams antibiotikams. Terapiją sudaro:
- du antibiotikai;
- protonų siurblio inhibitorius;
- bismuto preparatai.
Tokio kombinuoto gydymo sėkmė siekia 85–95 %, todėl jis laikomas vienu efektyviausių būdų kovoti su infekcija.
Probiotikai ir pagalbinės priemonės
Nors probiotikai nebenaikina H. pylori, jie gali sumažinti gydymo šalutinius poveikius – pykinimą, viduriavimą ar pilvo skausmus. Taip pat svarbu vengti alkoholio, rūkyti mažiau ir klausyti gydytojo rekomendacijų dėl mitybos.
Kaip išvengti užsikrėtimo?
Prevencija yra paprasta, tačiau labai veiksminga. Pagrindinės priemonės:
- plauti rankas prieš valgį ir po tualeto;
- gerti saugų, kokybiškai valytą vandenį;
- vengti dalintis indais ar maistu su sergančiais;
- nevalgyti nepakankamai termiškai apdoroto maisto;
- rūpintis burnos higiena.
Kadangi infekcija dažnai perduodama šeimos narių tarpe, kartais rekomenduojama ištirti ir gydyti visą šeimą, ypač jei yra pasikartojančių atvejų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Helicobacter pylori gali praeiti savaime?
Ne. Bakterija gali išlikti skrandyje dešimtmečius ir progresuoti į rimtas ligas, jei nėra gydoma.
Ar galiu susirgti iš naujo po gydymo?
Taip, tačiau tai nutinka retai. Dažniausiai reinfekcija įvyksta, jei artimi žmonės taip pat yra užsikrėtę.
Ar galima gydytis natūraliomis priemonėmis?
Nors kai kurie maisto produktai gali sumažinti uždegimą, jie neišnaikina bakterijos. Vienintelis efektyvus būdas – antibiotikų terapija.
Kada reikėtų kartoti tyrimus?
Paprastai po gydymo tyrimą rekomenduojama kartoti po 4–6 savaičių, kad būtų aišku, ar bakterija visiškai pašalinta.
Kasdieniai įpročiai, padedantys saugoti skrandžio sveikatą
Gydymas nuo Helicobacter pylori – tai tik pirmas žingsnis. Norint išsaugoti sveiką skrandį ilgą laiką, verta puoselėti kasdienius įpročius: reguliariai maitintis, vengti persivalgymo, riboti labai riebius ir aštrius patiekalus, mažinti stresą, gerti daug vandens. Net ir nedideli pokyčiai gali padėti sumažinti diskomfortą ir pagerinti virškinimo sistemos būklę. Rūpinantis savimi kasdien, galima ne tik išvengti lėtinių skrandžio ligų, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
