Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas ir kaip jį atpažinti?

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – viena dažniausių hormoninių sutrikimų formų, paveikianti nuo 5 iki 15 procentų vaisingo amžiaus moterų. Ši būklė gali pasireikšti įvairiais simptomais: nuo nereguliarių menstruacijų iki odos ir plaukų pokyčių ar net nevaisingumo problemų. Nors pavadinime minimos „policistinės kiaušidės“, tai nėra visada reiškia daugybę cistų – iš tikrųjų tai kompleksinis hormonų disbalansas, apimantis tiek reprodukcinę, tiek metabolinę sistemą. Kadangi PKS simptomai dažnai primena kitus sveikatos sutrikimus, svarbu mokėti atpažinti pirmuosius požymius ir suprasti, kada reikalinga specialistų pagalba.

Kas lemia policistinių kiaušidžių sindromo atsiradimą?

PKS dažniausiai siejamas su hormonų disbalansu. Moterims, sergančioms šia būkle, nustatomas padidėjęs androgenų – vyriškų hormonų – kiekis. Tai lemia ovuliacijos sutrikimus, nereguliarius ciklus ir specifinius išorinius požymius. Hormoniniai pokyčiai taip pat susiję su atsparumu insulinui, kuris dažnai nustatomas kartu su PKS. Kai organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, kasa pradeda jo gaminti daugiau, o tai gali dar labiau skatinti androgenų gamybą.

Genetinis paveldimumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei moterys šeimoje – mama, seserys, tetos – turi PKS arba sirgo hormoniniais sutrikimais, tikimybė susidurti su šia būkle padidėja. Vis dėlto tiksli sindromo priežastis vis dar nėra iki galo aiški, todėl PKS laikomas daugiafaktorine liga.

Dažniausi policistinių kiaušidžių sindromo simptomai

PKS gali pasireikšti labai įvairiai, todėl ne visos moterys patiria tuos pačius simptomus. Vis dėlto yra keli dažniausiai pasitaikantys požymiai, padedantys atpažinti šią būklę.

Nereguliarus menstruacijų ciklas

Vienas pagrindinių PKS požymių – nedažnos arba nereguliarios menstruacijos. Dėl ovuliacijos sutrikimų ciklas gali nusitęsti iki 35 ar net daugiau dienų, o kartais mėnesinės neatsiranda kelis mėnesius.

Padidėjęs plaukuotumas ir odos pokyčiai

Dėl padidėjusio androgenų kiekio atsiranda vadinamoji hirsutizmas – gausesnis plaukų augimas ant veido, krūtinės ar pilvo. Tuo pačiu metu galvos plaukai gali suplonėti ar pradėti slinkti. Kai kurioms moterims taip pat pasireiškia aknė, padidėjęs odos riebalų išsiskyrimas ar pigmentacijos pokyčiai.

Svorio pokyčiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai

Atsparumas insulinui dažnai lemia svorio augimą, ypač pilvo srityje. Net ir stengiantis sveikai maitintis ar sportuoti, svorį kartais sunku suvaldyti. Ilgainiui tai gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.

Vaisingumo problemos

Dėl nereguliarios ovuliacijos kai kurios moterys susiduria su sunkumais pastojant. PKS – viena dažniausių nevaisingumo priežasčių, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai padeda atkurti ovuliaciją ir padidina pastojimo tikimybę.

Kaip nustatoma PKS?

Diagnozė nustatoma pagal kelis kriterijus, vadinamus Roterdamo kriterijais. Norint, kad gydytojas diagnozuotų PKS, turi būti įvykdyti bent du iš trijų šių punktų: nereguliarus ciklas, padidėjęs androgenų kiekis (kraujo tyrimu ar klinikiniais požymiais), policistinės kiaušidės ultragarsiniame tyrime. Svarbiausia – diagnozė remiasi visuma, o ne vienu simptomu.

Gydytojai taip pat atlieka kitus tyrimus, kad atmestų kitas galimas hormonines ligas, tokias kaip skydliaukės sutrikimai ar prolaktino perteklius. Kartais skiriami gliukozės toleravimo testai, siekiant įvertinti atsparumą insulinui.

Gyvenimo būdo reikšmė PKS valdyme

Nors PKS yra lėtinė būklė, tinkamai valdoma ji gali būti gerokai sušvelninta. Vienas pagrindinių metodų – gyvenimo būdo pokyčiai. Mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas turi didelę įtaką hormonų balansui.

Rekomenduojama rinktis subalansuotą mitybą, vengti perdirbtų angliavandenių ir cukraus pertekliaus, siekti lėtesnio angliavandenių įsisavinimo. Reguliarus fizinis aktyvumas – net ir vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimai – gali pagerinti organizmo jautrumą insulinui ir padėti stabilizuoti ciklą. Taip pat svarbu pakankamai miegoti ir mažinti chronišką stresą, kuris dar labiau išbalansuoja hormonų sistemą.

Gydymo galimybės ir medikų pagalba

Gydymas priklauso nuo moters tikslų – ar ji siekia pastoti, ar nori sureguliuoti ciklą, ar kontroliuoti odos ir plaukų pokyčius. Gydytojai gali skirti hormoninę kontracepciją, padedančią subalansuoti hormonų lygį ir sureguliuoti menstruacijas. Jei tikslas – pastoti, kartais skiriami vaistai, skatinantys ovuliaciją. Atsparumui insulinui mažinti gali būti rekomenduojamas metforminas.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas gydymo metodas netinka visoms. Individualus gydymo planas, sudarytas su ginekologu ar endokrinologu, užtikrina geriausius rezultatus.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar policistinių kiaušidžių sindromas išnyksta?

PKS yra ilgalaikė būklė, tačiau tinkamai valdoma gali būti sušvelninta. Simptomai gali keistis gyvenimo eigoje.

Ar galima pastoti turint PKS?

Taip, daug moterų sėkmingai pastoja. Gydymo ir gyvenimo būdo pakeitimai dažnai padeda atkurti ovuliaciją.

Ar PKS susijęs su antsvoriu?

Ne visada, bet atsparumas insulinui gali skatinti svorio augimą. Net ir normalaus svorio moterys gali turėti PKS.

Ar PKS gali paveikti emocinę savijautą?

Taip, hormonų svyravimai dažnai veikia nuotaiką, energijos lygį ir gali sukelti nerimą ar liūdesio jausmą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei ciklas nereguliarus, atsiranda ryškūs odos pokyčiai, plaukų slinkimas ar sunkumai pastojant, verta kreiptis į ginekologą.

Kasdieniai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Policistinių kiaušidžių sindromas ne visada pasireiškia staiga ar intensyviai – dažnai simptomai išryškėja palaipsniui, todėl svarbu stebėti savo kūną ir laiku pastebėti įspėjamuosius ženklus. Net nedideli hormoniniai pokyčiai gali būti pirmasis signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Todėl dėmesys savijautai, reguliarūs tyrimai ir laiku kreipimasis į specialistus gali padėti užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams – o kartu ir pagerinti gyvenimo kokybę.