Kraujo grupių sistema ir jos reikšmė
Pasaulyje dažniausiai naudojama AB0 sistema, pagal kurią skiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės – 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Be to, svarbus yra ir Rh faktorius, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Kartu šie rodikliai sudaro mūsų kraujo „vizitinę kortelę“.
Žinoti savo kraujo grupę svarbu ne tik medicininiu požiūriu, bet ir siekiant suprasti savo organizmo savitumus. Kai kurie tyrimai rodo, kad kraujo grupė gali turėti įtakos tam tikrų ligų rizikai, organizmo reakcijai į stresą ar net fiziniam ištvermingumui.
Ką kraujo grupė gali atskleisti apie sveikatą?
Nors mokslas dar nesuteikė visų atsakymų, daugelis tyrimų sieja kraujo grupes su tam tikrais sveikatos aspektais:
- A grupė: dažniau siejama su padidėjusia skrandžio vėžio ir širdies ligų rizika, bet šios grupės atstovai paprastai turi stipresnę imuninę sistemą prieš tam tikras infekcijas.
- B grupė: pasižymi didesniu atsparumu infekcijoms, tačiau gali turėti didesnę riziką susirgti autoimuninėmis ligomis.
- 0 grupė: neretai laikoma universalia, nes šios grupės žmonės dažniau atsparesni širdies ir kraujagyslių ligoms, bet jautresni skrandžio opoms.
- AB grupė: rečiausia iš visų, o jos turėtojai kartais siejami su didesne kraujo krešėjimo problemų rizika.
Kraujo grupė ir mityba
Pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjo „mityba pagal kraujo grupę“. Pagal šią teoriją, žmonės turėtų rinktis skirtingus produktus, atsižvelgdami į savo kraujo grupę. Pavyzdžiui, 0 grupės atstovams rekomenduojama daugiau baltymų, A grupės – augalinės mitybos, B grupės – įvairių produktų deriniai, o AB grupės – subalansuota mityba.
Nors mokslinis šios teorijos pagrįstumas yra diskutuotinas, daugelis žmonių pastebi, kad laikydamiesi tokios mitybos jaučiasi geriau. Tai rodo, kad kraujo grupė gali turėti tam tikros įtakos organizmo reakcijai į maistą.
Kraujo grupė ir nėštumas
Kraujo grupė tampa itin svarbi nėštumo metu. Jei moteris turi neigiamą Rh faktorių, o vaisius – teigiamą, gali kilti vadinamasis Rh konfliktas. Tokiu atveju imuninė sistema gali pradėti kovoti su vaisiaus kraujo ląstelėmis. Šiuolaikinė medicina leidžia sėkmingai spręsti šią problemą, tačiau tam būtina laiku nustatyti motinos ir vaisiaus kraujo grupių suderinamumą.
Kraujo grupė ir donorystė
Kraujo perpylimai neįsivaizduojami be žinojimo, kokią kraujo grupę turi tiek donoras, tiek recipientas. 0 (I) grupės kraujas dažnai vadinamas universaliu, nes tinka daugeliui, tačiau net ir tokiu atveju būtina atidžiai patikrinti suderinamumą. AB grupės žmonės gali gauti kraujo iš bet kurios grupės, bet patys yra riboti donorai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kraujo grupė gali pasikeisti?
Ne, kraujo grupė išlieka visą gyvenimą, nes ją lemia genetika.
Kaip sužinoti savo kraujo grupę?
Tai galima padaryti atliekant paprastą kraujo tyrimą laboratorijoje arba kartais net specialiais testais namuose.
Ar kraujo grupė gali lemti charakterį?
Nors kai kurios kultūros tiki, kad kraujo grupė siejasi su žmogaus asmenybės bruožais, mokslinių įrodymų tam nėra.
Ką verta prisiminti kasdienybėje
Kraujo grupės žinojimas gali būti ne tik įdomus faktas, bet ir gyvybę gelbstinti informacija. Įprasta nešioti kraujo grupės kortelę ar turėti šiuos duomenis medicininiuose dokumentuose. Tai svarbu nelaimingų atsitikimų atvejais, kai laikas tampa lemiamu veiksniu.
