Mazgo vieta Saulės sistemoje
Merkurijus skrieja arčiausiai Saulės, vidutiniškai nutolęs tik apie 58 mln. kilometrų. Jo orbitos laikotarpis itin trumpas – vos 88 Žemės dienos. Tai reiškia, kad Merkurijuje metai trunka mažiau nei tris Žemės mėnesius. Planetos diena, atsižvelgiant į jos sukimosi aplink savo ašį ir orbitos santykį, trunka apie 176 Žemės dienas, todėl diena Merkurijuje yra dvigubai ilgesnė už metus.
Planetos paviršiaus ypatumai
Paviršius primena mūsų Mėnulį – jame gausu kraterių, atsiradusių dėl milijardus metų trukusių asteroidų ir meteoritų smūgių. Didžiausias krateris, vadinamas „Kalorio baseinu“, yra daugiau nei 1 500 km pločio. Be kraterių, Merkurijuje galima rasti ir ilgų uolienų keterų, rodančių, kad planeta lėtai traukėsi vėsdamas jos branduolys.
Temperatūros svyravimai
Merkurijus neturi tankios atmosferos, todėl negali sulaikyti šilumos. Dėl šios priežasties temperatūra dienos metu gali pakilti iki +430 °C, o naktį nukristi net iki -180 °C. Tai vienas didžiausių temperatūros kontrastų Saulės sistemoje. Šie ekstremalūs pokyčiai daro Merkurijaus paviršių nepritaikomą gyvybei, kokią mes pažįstame.
Merkurijaus atmosfera ir magnetinis laukas
Merkurijus turi itin ploną atmosferą, vadinamą egzosfera, sudarytą daugiausia iš vandenilio, helio, deguonies, kalio ir natrio dalelių. Ji tokia reta, kad vos egzistuoja, todėl negali apsaugoti paviršiaus nuo Saulės spinduliuotės ar kosminių dalelių. Įdomu tai, kad nepaisant mažo dydžio, Merkurijus turi magnetinį lauką, kuris yra apie 100 kartų silpnesnis nei Žemės, bet pakankamai stiprus, kad būtų užfiksuotas kosminių zondų.
Moksliniai tyrimai ir atradimai
Merkurijus dėl savo padėties labai sunkiai stebimas iš Žemės. Jis matomas tik trumpai prieš saulėtekį arba iškart po saulėlydžio. Daugiausia informacijos apie šią planetą suteikė kosminiai aparatai. 1974–1975 m. „Mariner 10“ pirmą kartą praskrido pro Merkurijų ir perdavė jo nuotraukas. 2011–2015 m. „MESSENGER“ misija detaliai ištyrė planetą, atrado įrodymų apie ledo telkinius poliarinėse srityse bei patvirtino, kad planeta turi aktyvų branduolį.
Įdomūs faktai apie Merkurijų
Merkurijus yra ne tik mažiausia planeta, bet ir turinti didžiausią tankį po Žemės. Nors jo paviršius atrodo ramus, planeta patiria intensyvų Saulės vėją. Vienas įdomiausių faktų – Merkurijuje gali egzistuoti vandens ledas, pasislėpęs nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose prie ašigalių. Be to, kadangi planeta neturi atmosferos, jos dangus visada juodas, net dienos metu.
Merkurijaus vieta kultūroje
Nuo seniausių laikų Merkurijus buvo žinomas žmonėms ir dažnai siejamas su greičiu dėl savo spartaus judėjimo danguje. Romėnų mitologijoje jis buvo vadinamas dievų pasiuntiniu – Merkurijumi. Astrologijoje ši planeta siejama su komunikacija, mąstymu, mokymusi ir judėjimu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Merkurijuje gali būti gyvybė?
Dėl ekstremalių temperatūrų ir plonos atmosferos gyvybei, kokią mes žinome, ši planeta netinkama.
Kodėl Merkurijuje yra ledo, jei jis toks arti Saulės?
Ledo telkiniai randami giliuose krateriuose prie ašigalių, kurių dugno niekada nepasiekia saulės šviesa.
Kiek laiko trunka Merkurijaus metai?
Vos 88 Žemės dienas – tai trumpiausias metų laikotarpis tarp visų Saulės sistemos planetų.
Ar Merkurijus turi palydovų?
Ne, ši planeta yra viena iš dviejų (kartu su Venera), kurios neturi nė vieno natūralaus palydovo.
Kodėl verta domėtis mažiausia planeta?
Nors Merkurijus yra mažas ir nepastebimas palyginti su kitomis Saulės sistemos planetomis, jis saugo svarbias užuominas apie mūsų sistemos formavimąsi. Kiekvienas naujas atradimas apie šią planetą praplečia mūsų supratimą ne tik apie ją, bet ir apie visą kosmosą, kuriame gyvename.
