Normalus kraujo spaudimas moterims: ar tavo rodikliai sveiki?

Kraujo spaudimas – vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, padedantis įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jis parodo, kokiu stiprumu kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Nors kraujo spaudimas yra svarbus visiems, moterims jis gali kisti priklausomai nuo amžiaus, hormoninių pokyčių, nėštumo ar net gyvenimo būdo. Suprasti, koks yra normalus kraujo spaudimas, leidžia išvengti sveikatos problemų bei laiku pastebėti pirmuosius hipertenzijos ar hipotenzijos požymius.

Koks yra normalus kraujo spaudimas?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius (sistolinis spaudimas) rodo slėgį kraujagyslėse širdžiai susitraukiant, o antrasis (diastolinis spaudimas) – kai širdis atsipalaiduoja. Vis dėlto normos gali kisti priklausomai nuo individualių organizmo savybių.

Optimaliais laikomi rodikliai: 110–120/70–80 mmHg. Jei kraujo spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, diagnozuojama hipertenzija. Tuo tarpu nuolat mažesnis nei 100/60 mmHg gali rodyti hipotenziją.

Kraujo spaudimo pokyčiai moterims pagal amžių

Moterų kraujospūdžio rodikliai gali kisti natūraliai bėgant metams. Jaunoms moterims dažnai būdingas žemesnis spaudimas, kuris su amžiumi palaipsniui kyla. Vidutiniame amžiuje hormonų pokyčiai, ypač menopauzės metu, daro įtaką kraujospūdžiui – jis dažniausiai padidėja. Todėl vyresnio amžiaus moterims dažniau diagnozuojama hipertenzija.

• 20–30 metų moterims: apie 110–120/70–80 mmHg.
• 30–40 metų: vidutiniškai 115–125/75–80 mmHg.
• 40–50 metų: 120–130/80 mmHg.
• 50–60 metų: kraujospūdis gali siekti 130–135/80–85 mmHg.
• 60+ metų: dažnai būna 135–140/85–90 mmHg.

Veiksniai, darantys įtaką moterų kraujo spaudimui

Ne tik amžius, bet ir daugybė kitų veiksnių gali lemti kraujospūdžio pokyčius:

• Hormonų pokyčiai – menstruacijos, nėštumas, menopauzė.
• Gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, mityba, stresas.
• Paveldimumas – genetinis polinkis į hipertenziją.
• Lėtinės ligos – cukrinis diabetas, inkstų ligos, endokrininiai sutrikimai.
• Vaistai – kai kurie vaistai gali didinti arba mažinti spaudimą.

Hipotenzija moterims

Nors dažniausiai kalbama apie per aukštą kraujospūdį, nemaža dalis moterų susiduria su hipotenzija. Žemas kraujo spaudimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį, kartais net sąmonės praradimą. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau stipriai pablogina gyvenimo kokybę.

Hipertenzija moterims

Padidėjęs kraujospūdis – viena didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Moterims hipertenzija dažnai vystosi po menopauzės. Jei liga negydoma, ji gali sukelti insultą, infarktą ar inkstų pažeidimus. Todėl svarbu reguliariai tikrinti spaudimą ir laiku imtis priemonių.

Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?

Norint, kad kraujospūdžio rodikliai išliktų sveiki, svarbu laikytis kelių paprastų principų:

• sveika mityba su mažiau druskos ir daugiau vaisių bei daržovių;
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• streso kontrolė ir pakankamas poilsis;
• žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio pertekliaus) vengimas;
• reguliari sveikatos patikra pas gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nėštumo metu kraujo spaudimas keičiasi?
Taip, nėštumo pradžioje jis gali būti šiek tiek mažesnis, o vėliau – padidėti. Labai svarbu stebėti spaudimą, nes aukštas spaudimas nėštumo metu gali rodyti preeklampsiją.

Ar moterims spaudimas turėtų būti mažesnis nei vyrams?
Jaunoms moterims spaudimas dažnai būna kiek žemesnis nei vyrų, tačiau vyresniame amžiuje šis skirtumas išnyksta.

Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg arba yra mažesnis nei 90/60 mmHg ir sukelia simptomus, būtina konsultacija.

Ar galima patiems kontroliuoti spaudimą?
Taip, sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti rodiklius normoje, tačiau sergant hipertenzija būtini gydytojo paskirti vaistai.

Kai rūpinimasis sveikata tampa kasdieniu įpročiu

Kraujo spaudimo kontrolė – tai ne tik periodiniai matavimai, bet ir gyvenimo būdo dalis. Į savo kasdienybę įtraukus subalansuotą mitybą, judėjimą ir pakankamą poilsį, galima ne tik palaikyti normalų kraujospūdį, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei gyvenimo kokybę.