Kaista ausis? Priežastys, mitai ir ką daryti

Daugelis yra patyrę jausmą, kai ausys staiga įkaista, parausta ir net ima degti. Kai kuriems tai trunka vos kelias minutes, kitiems – ilgesnį laiką. Kartais ausų kaistymas būna visiškai nekaltas reiškinys, tačiau tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. Prie šio pojūčio neretai prisideda ir įvairūs mitai – nuo liaudiškų prietarų iki psichologinių aiškinimų. Tad kas iš tiesų lemia ausų karštį, kokie paaiškinimai yra moksliškai pagrįsti ir ką daryti, jei ši būklė pasireiškia dažnai?

Fiziologinės ausų kaistimo priežastys

Pagrindinė ausų kaistimo priežastis yra kraujo apytakos pokyčiai. Kai į ausų kraujagysles priteka daugiau kraujo, jos parausta ir tampa karštesnės. Tokį procesą gali sukelti:

Temperatūros pokyčiai – judant iš šalčio į šiltą patalpą arba atvirkščiai.
Fizinis krūvis – sporto metu organizmas suaktyvina kraujotaką.
Emocijos – stresas, gėda, pyktis ar susijaudinimas gali priversti ausis parausti.
Alkoholis ar aštrus maistas – šie veiksniai plečia kraujagysles ir sukelia ausų šilimą.
Odos jautrumas – kai kuriems žmonėms ausys jautriai reaguoja į kosmetiką ar aplinkos veiksnius.

Medicininės priežastys

Nors daugeliu atvejų ausų kaistymas yra laikinas ir nepavojingas, kartais jis gali rodyti sveikatos problemas:

Hormonų pokyčiai – pavyzdžiui, menopauzės metu moterims gali pasireikšti karščio bangos, kartu ir ausų kaistymas.
Alergijos reakcijos – kontaktas su alergenu gali sukelti paraudimą, niežėjimą ar karštį.
Aukštas kraujospūdis – padidėjusi kraujotaka kartais pasireiškia ir per ausų šilimą.
Ausų infekcijos – vidurinės ar išorinės ausies uždegimai gali lydėtis karščiu ir skausmu.
Rožinė (rosacea) – odos liga, sukelianti paraudimus veido srityje, įskaitant ausis.

Populiarūs mitai apie kaistančias ausis

Liaudyje plačiai paplitę įvairūs prietarai, susiję su ausų kaistymu. Vieni tiki, kad kaistančios ausys reiškia, jog kažkas jus apkalba, kiti – kad tai meilės ar artėjančių pokyčių ženklas. Nors šie aiškinimai neturi mokslinio pagrindo, jie parodo, kaip senovėje žmonės bandė paaiškinti kūno signalus. Psichologai teigia, kad tikėjimas tokiais mitais kartais netgi gali stiprinti pojūtį, nes žmogus į jį labiau susikoncentruoja.

Ką daryti, jei ausys dažnai kaista?

Pirmiausia svarbu atskirti, ar ausų kaistymas yra trumpalaikis ir sukeliamas išorinių veiksnių, ar tai pasikartojantis simptomas, lydimas kitų negalavimų. Jei kaistama tik dėl temperatūros pokyčių ar emocijų, tai visiškai normalu. Tačiau jei kartu atsiranda skausmas, stiprus paraudimas, patinimas ar dažnas pasikartojimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Namų priemonės ir prevencija

Norint sumažinti nemalonius pojūčius, galima imtis kelių paprastų priemonių:

• vengti per karšto ar aštraus maisto, jei jis sukelia ausų šilimą;
• kontroliuoti streso lygį – meditacija, kvėpavimo pratimai padeda išvengti kraujo spaudimo šuolių;
• saugoti odą nuo saulės, nes nudegimas gali paūminti ausų jautrumą;
• stebėti organizmo reakcijas ir, jei reikia, vesti dienoraštį, kada ausys kaista.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ausų kaistymas gali būti susijęs su hipertenzija?
Taip, aukštas kraujospūdis gali turėti įtakos ausų karščiui, tačiau būtini papildomi tyrimai.

Ar ausys kaista dėl nervinės įtampos?
Taip, emocijos ir stresas dažnai pasireiškia fiziologiniais simptomais, tarp jų ir ausų paraudimu.

Ar ausų kaistymas pavojingas?
Dažniausiai ne, bet jei tai pasikartoja dažnai ir lydi kiti simptomai, būtina pasitarti su mediku.

Ar galima naudoti kremus ausų odai?
Taip, drėkinamieji ar apsauginiai kremai gali sumažinti odos jautrumą, tačiau svarbu rinktis hipoalerginius produktus.

Kai kūnas kalba netikėtais signalais

Ausų kaistymas – tai priminimas, kad organizmas nuolat siunčia įvairius ženklus. Kartais jie susiję su nuovargiu, emocijomis ar aplinkos sąlygomis, o kartais gali rodyti sveikatos pokyčius. Stebėdami savo kūną, galime ne tik suprasti jo reakcijas, bet ir laiku pastebėti, kada reikalinga papildoma priežiūra ar gydytojo konsultacija.