Tujos – vieni populiariausių sodo augalų Lietuvoje, puikiai tinkantys tiek gyvatvorėms, tiek dekoratyviniams želdiniams. Jos žavi savo tankia žaluma, atsparumu ir ilgaamžiškumu. Tačiau net ir šie nereiklūs augalai reikalauja priežiūros – ypač svarbus tinkamas tręšimas, užtikrinantis jų augimą, spalvos sodrumą ir atsparumą ligoms.
Nepakankamai tręšiamos tujos gali pradėti gelsti, lėtai augti ar net skursti. Pertręšimas, savo ruožtu, gali nudeginti šaknis ar pažeisti augalą. Tad kaip rasti aukso vidurį?
Kodėl būtina tręšti tujas?
Tujos, kaip ir visi augalai, iš dirvožemio gauna reikalingas maisto medžiagas. Tačiau bėgant laikui, ypač intensyviai augant, šios medžiagos išeikvojamos. Net jei dirva iš pradžių buvo derlinga, ilgainiui ji skursta, todėl būtina papildyti trūkstamas medžiagas per trąšas.
Tręšiant reguliariai, augalai tampa stipresni, atsparesni sausroms, žiemai ir ligoms. Taip pat skatinate vešlesnį šakų augimą bei intensyvesnę žalumos spalvą – o tai ypač svarbu, jei tujos sodinamos kaip tanki gyvatvorė ar vizualinė uždanga kieme.
Kokias maistines medžiagas mėgsta tujos?
Tujos mėgsta azotą (N), fosforą (P) ir kalį (K) – pagrindinius augalų mitybos elementus. Kiekvienas jų atlieka skirtingą funkciją:
- Azotas (N) – skatina augimą, suteikia žalumos.
- Fosforas (P) – stiprina šaknų sistemą ir padeda geriau įsisavinti kitas medžiagas.
- Kalis (K) – didina atsparumą šalčiui, sausrai ir ligoms.
Be to, tujoms svarbūs mikroelementai: geležis, magnis, boras, cinkas ir kt. Jų trūkumas dažnai pasireiškia lapelių pageltimu ar augimo sustojimu.
Kada geriausia tręšti tujas?
Pagrindiniai tujų tręšimo laikotarpiai – pavasaris ir vasaros pradžia. Būtent tuo metu augalai aktyviausiai auga ir jiems reikalingas papildomas maitinimas. Pirmąjį tręšimą rekomenduojama atlikti balandžio mėnesį, kai tik žemė atšyla. Antrą kartą – birželio pradžioje.
Rudenį tręšti galima tik kalio-fosforo trąšomis, kurios stiprina augalą prieš žiemą, bet neskatina naujų ūglių augimo – tai svarbu norint išvengti šalnų padarytos žalos. Azoto turinčių trąšų rudenį naudoti nerekomenduojama.
Granulės, skystos trąšos ar organika?
Šiandien rinkoje siūloma įvairių trąšų formų. Granuliuotos trąšos – patogios naudoti, ilgai išsilaiko dirvoje ir lėtai išsiskiria. Skystos trąšos veikia greičiau, tačiau reikalauja dažnesnio naudojimo. Organinės trąšos (kompostas, biohumusas) gerina dirvožemio struktūrą, bet jų poveikis lėtesnis.
Geriausias sprendimas – derinti kelis būdus. Pavasarį naudoti greito poveikio skystas trąšas, vasarą – granuliuotas ilgalaikes, o rudenį – kalio-fosforo kompleksą arba organiką. Svarbu, kad pasirinktos trąšos tujoms būtų pritaikytos spygliuočiams ar dekoratyviniams augalams – tai užtikrins subalansuotą jų veikimą.
Dažniausios klaidos tręšiant tujas
Viena dažniausių klaidų – per didelis trąšų kiekis. Daugiau nereiškia geriau – pertręšimas gali sukelti šaknų nudegimus ar augalo žūtį. Visada laikykitės ant pakuotės nurodytų normų.
Kita klaida – tręšimas netinkamu metu. Vėlyvas vasaros ar rudens tręšimas azotu skatina naujus ūglius, kurie nespėja sumedėti iki žiemos ir nušąla. Taip pat pavojinga tręšti prieš pat šalnas ar sausros metu, kai trąšos gali dar labiau pakenkti augalui.
Tręšiant būtina palaistyti augalą – tai padės maisto medžiagoms pasiekti šaknis ir sumažins trąšų koncentraciją dirvos paviršiuje.
Kaip atpažinti, kad tujoms trūksta maisto medžiagų?
Tujų išvaizda gali daug pasakyti apie jų būklę. Jei pastebite šiuos požymius – laikas pasirūpinti tręšimu:
- Spyglių pageltimas ar rusvėjimas – dažnai rodo azoto ar geležies trūkumą.
- Lėtas augimas, silpni ūgliai – gali būti fosforo stoka.
- Apatinės šakos retėja – ženklas, kad augalui trūksta šviesos, vandens arba maisto.
- Netolygus spalvos pasiskirstymas – galimas mikroelementų disbalansas.
Laiku atpažinus šiuos signalus, galima išvengti ilgalaikių pažeidimų ar net augalo žūties.
Vanduo ir mulčias – būtina tręšimo dalis
Trąšos veiks efektyviai tik tada, kai kartu bus užtikrintas pakankamas drėgmės kiekis. Tujos mėgsta drėgną, bet ne permirkusią dirvą. Ypač svarbu laistyti po tręšimo ir sausrų metu.
Mulčiavimas padeda išlaikyti drėgmę, neleidžia augti piktžolėms ir apsaugo šaknis nuo temperatūrų svyravimų. Geriausia naudoti žievės mulčią arba spygliuočių drožles – jos dera su tujų rūgštesne terpė.
