Kas būdinga dujinėms planetoms?
Pagrindinis dujinių planetų bruožas – jų sudėtis. Skirtingai nuo Žemės tipo planetų (Merkurijaus, Veneros, Žemės ir Marso), kurios yra kietos ir uolingos, dujinės planetos daugiausia sudarytos iš lengvųjų elementų. Vandenilis ir helis sudaro pagrindinę jų atmosferą, tačiau gilesniuose sluoksniuose yra ir kitų junginių – metano, amoniako, vandens ledo. Kiekviena planeta turi savitą struktūrą, bet visoms būdinga masyvi atmosfera, stipri gravitacija, didelis skaičius palydovų ir įspūdingi žiedų dariniai.
Jupiteris – Saulės sistemos milžinas
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios masė daugiau nei du kartus viršija visas kitas planetas kartu sudėjus. Jo atmosferoje vyrauja vandenilis ir helis, o išskirtinis bruožas – Didžioji raudonoji dėmė, milžiniškas uraganas, besisukantis jau šimtmečius. Jupiteris turi stipriausią magnetinį lauką Saulės sistemoje ir daugiau nei 90 palydovų, iš kurių keturi didieji – Io, Europa, Ganimedas ir Kalista – yra vadinami Galilėjaus palydovais. Ypač įdomi Europa, kurioje po ledo sluoksniu, manoma, slypi skystas vandenynas, galintis būti tinkama aplinka gyvybei.
Saturnas – planeta su įspūdingais žiedais
Saturnas garsėja savo žiedais, kurie sudaryti iš milijardų ledo ir dulkių dalelių. Tai viena gražiausių regimų struktūrų danguje, nors žiedai nėra vientisi – jie suskirstyti į kelias zonas ir nuolat kinta. Saturno atmosfera panaši į Jupiterio, tačiau jis yra mažiau tankus – iš tiesų, jei būtų milžiniškas vandenyno baseinas, Saturnas galėtų jame plūduriuoti. Saturnas taip pat turi daug palydovų, iš kurių Titanas yra vienas didžiausių Saulės sistemoje. Titanas turi tankią atmosferą ir skystų metano bei etano ežerus, todėl dažnai laikomas viena iš įdomiausių vietų gyvybės paieškai.
Uranas – pasvirusi planeta
Uranas išsiskiria tuo, kad sukasi tarsi gulėdamas ant šono – jo sukimosi ašis pasvirusi daugiau nei 97 laipsnius. Tai reiškia, kad jo metų laikai trunka dešimtis metų ir yra itin ekstremalūs. Uranas yra ledinė milžinė, nes be vandenilio ir helio jo sudėtyje gausu vandens, amoniako ir metano ledo. Dėl metano atmosferoje planeta atrodo melsvai žalsva. Uranas turi silpnus žiedus ir per 25 žinomus palydovus, kurių dauguma pavadinti literatūros veikėjų vardais.
Neptūnas – vėjų planeta
Neptūnas yra tolimiausia Saulės sistemos planeta, dažnai vadinama vėjų planeta, nes jo atmosferoje fiksuojami patys stipriausi vėjai, siekiantys net 2000 km/h. Jo atmosfera taip pat sudaryta iš vandenilio, helio ir metano, kuris suteikia planetai gilią mėlyną spalvą. Neptūnas turi įdomų palydovą Tritoną – jis yra didesnis už Plutoną ir juda priešinga kryptimi nei pati planeta, kas leidžia manyti, jog Tritonas kadaise buvo atskiras Kuiperio juostos objektas, vėliau „pagrobtas“ Neptūno gravitacijos.
Dujinių planetų reikšmė mokslui
Dujinės planetos yra puikus objektas tyrimams, nes jos padeda suprasti Saulės sistemos formavimosi procesus. Manoma, kad šių planetų gravitacinė įtaka buvo itin svarbi formuojantis vidinėms planetoms ir netgi apsaugant Žemę nuo dalies asteroidų smūgių. Be to, jų palydovai, ypač Europa ir Titanas, laikomi perspektyviomis vietomis gyvybės pėdsakų paieškai už Žemės ribų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi dujinės ir ledinės milžinės?
Dujinės milžinės – Jupiteris ir Saturnas – daugiausia sudarytos iš vandenilio ir helio, o ledinės milžinės – Uranas ir Neptūnas – turi daugiau ledo junginių, tokių kaip vanduo, amoniakas ir metanas.
Ar dujinės planetos turi kietą paviršių?
Ne, jos neturi tvirto paviršiaus kaip Žemė. Gilėjant atmosferoje dujos pereina į skystas ir kietesnes formas, tačiau nusileisti ant jų paviršiaus neįmanoma.
Kodėl Saturno žiedai tokie ryškūs?
Saturno žiedus sudaro daug ledo dalelių, kurios gerai atspindi Saulės šviesą, todėl jie atrodo ypatingai ryškūs ir matomi net per mažesnius teleskopus.
Ar galima gyventi dujinėse planetose?
Dėl ekstremalių sąlygų – milžiniško slėgio, vėjų ir aukštos temperatūros – šiose planetose žmonės gyventi negalėtų. Tačiau kai kurie jų palydovai laikomi potencialiai tinkamais gyvybei.
Kosminės kelionės į milžines – ateities vizija
Nors žmonija dar nėra nusileidusi ant nė vienos dujinės planetos, įvairūs kosminiai zondai, tokie kaip „Voyager“, „Galileo“ ar „Cassini“, suteikė daug žinių apie šiuos milžinus. Ateityje planuojamos misijos galėtų ištirti jų atmosferą, magnetinius laukus ir palydovus dar išsamiau. Tai atvertų duris ne tik į Saulės sistemos paslaptis, bet ir į geresnį supratimą, kaip formuojasi panašios planetos kitose žvaigždžių sistemose.
