Bendras kraujo tyrimas
Bendras kraujo tyrimas – dažniausiai atliekamas testas, kuris padeda įvertinti bendrą organizmo būklę, nustatyti uždegimą, infekciją ar kitas ligas. Jis apima kelis svarbius rodiklius:
- Hemoglobinas (Hb) – rodo, kiek kraujyje yra deguonį pernešančio baltymo. Per žemas lygis gali reikšti anemiją.
- Eritrocitai (RBC) – raudonieji kraujo kūneliai. Jei jų mažai, gali trūkti geležies, vitaminų; jei per daug – gali būti dehidratacija ar kraujo ligos.
- Leukocitai (WBC) – baltieji kraujo kūneliai, rodantys imuninės sistemos būklę. Padidėjimas gali reikšti infekciją, sumažėjimas – nusilpusį imunitetą.
- Trombocitai (PLT) – dalyvauja kraujo krešėjime. Per mažas kiekis didina kraujavimo riziką, per didelis – trombozių tikimybę.
Uždegimo ir infekcijos žymenys
Kai kurie rodikliai ypač svarbūs nustatant uždegimą ar infekciją:
- CRB (C-reaktyvusis baltymas) – padidėja esant uždegimui ar infekcijai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) – taip pat rodo uždegiminius procesus.
Nors šie rodikliai patys savaime nesako, kokia liga sukėlė uždegimą, jie signalizuoja, kad organizme vyksta pokyčiai, kuriuos reikia tirti toliau.
Kepenų rodikliai
Kraujo tyrimuose dažnai tikrinami ir kepenų fermentai:
- ALT ir AST – fermentai, kurie padidėja, jei pažeidžiamos kepenys (pvz., dėl hepatito, alkoholio ar vaistų).
- Bilirubinas – rodo, kaip organizmas skaido raudonuosius kraujo kūnelius. Padidėjęs gali reikšti kepenų ligas ar tulžies takų problemas.
Inkstų rodikliai
Inkstų veiklą atspindi šie pagrindiniai tyrimai:
- Kreatininas – padidėjęs lygis rodo inkstų funkcijos sutrikimą.
- Šlapalas (urea) – taip pat padeda įvertinti inkstų darbą ir baltymų apykaitą.
Lipidų profilis (cholesterolis)
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai labai svarbu stebėti riebalų rodiklius:
- Bendras cholesterolis – per didelis lygis siejamas su ateroskleroze.
- DTL (gerasis cholesterolis) – padeda išvalyti kraujagysles nuo riebalų sankaupų.
- MTL (blogasis cholesterolis) – didelis kiekis didina širdies ligų riziką.
- Trigliceridai – riebalai kraujyje, kurių padidėjimas taip pat kelia riziką.
Cukraus kiekis kraujyje
Gliukozės lygis kraujyje yra vienas svarbiausių rodiklių diabeto prevencijai ir kontrolei. Jei gliukozės kiekis nevalgius yra nuolat padidėjęs, tai gali signalizuoti apie prediabetą arba diabetą.
Ką dar svarbu žinoti apie rodiklius?
Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl tyrimų rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į amžių, lytį, gyvenimo būdą bei bendrą sveikatos būklę. Normalios normos gali nežymiai skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl svarbu aptarti rezultatus su gydytoju, o ne bandyti diagnozuotis savarankiškai.
DUK
Kiek dažnai reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą?
Profilaktiškai rekomenduojama bent kartą per metus, tačiau esant nusiskundimams – dažniau.
Ar kraujo tyrimai visada parodo rimtas ligas?
Ne visada, tačiau jie padeda pastebėti pokyčius, kurie gali signalizuoti apie ligas.
Ar galima pasiruošti tyrimams?
Taip, dauguma tyrimų atliekami nevalgius, o alkoholio ir riebaus maisto reikėtų vengti bent 12 valandų prieš tai.
Kraujo rodiklių pažinimas – žingsnis į geresnę sveikatą
Kraujo tyrimai nėra tik skaičiai ant popieriaus – jie atspindi jūsų organizmo darbą. Suprasdami jų prasmę galite aktyviau rūpintis savo sveikata, pastebėti pokyčius ankstyvoje stadijoje ir imtis priemonių, kad ligos būtų išvengtos arba gydomos laiku.
