Pagrindinės skydliaukės funkcijos
Skydliaukė gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie tiesiogiai veikia beveik kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Šie hormonai reguliuoja širdies ritmą, virškinimo sistemos veiklą, energijos lygį, nervų sistemos balansą ir netgi raumenų veiklą. Dėl šios priežasties bet kokie sutrikimai dažnai paveikia daugelį organizmo funkcijų.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai
Yra keli pagrindiniai skydliaukės veiklos sutrikimai. Hipotireozė reiškia per lėtą liaukos veiklą, kai gaminama per mažai hormonų. Priešingai, hipertiroidizmas yra būklė, kai hormonų gaminama per daug. Kiti dažni sutrikimai – autoimuninės ligos, tokios kaip Hashimoto tiroiditas ar Graves ligą sukeliantys procesai. Taip pat neretai aptinkami skydliaukės mazgai, kurie gali būti gerybiniai arba piktybiniai.
Ankstyvieji simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Skydliaukės sutrikimų požymiai gali būti įvairūs ir neretai priminti kitų ligų simptomus. Hipotireozės atveju dažniausiai pasireiškia nuolatinis nuovargis, šaltkrėtis, svorio augimas, sausa oda, plaukų slinkimas ir lėtesnis širdies ritmas. Hipertiroidizmui būdinga nemiga, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, nervingumas, svorio mažėjimas nepaisant gero apetito.
Dažnai žmonės pastebi, kad jų emocinė būsena tampa nestabili – atsiranda dirglumas, nerimas ar net depresijos simptomai. Taip pat gali sutrikti koncentracija, pablogėti atmintis, atsirasti kaklo srities patinimas. Ankstyvas šių požymių atpažinimas leidžia greičiau kreiptis į medikus ir atlikti reikalingus tyrimus.
Kas sukelia skydliaukės problemas?
Skydliaukės veiklą gali paveikti įvairūs veiksniai. Vieni dažniausių – autoimuninės ligos, paveldimumas, jodo trūkumas ar perteklius, hormoniniai pokyčiai nėštumo metu. Taip pat svarbus ir gyvenimo būdas: stresas, prasta mityba, aplinkos tarša gali turėti reikšmingos įtakos. Žinodami rizikos veiksnius, žmonės gali imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti pakankamą jodo kiekį mityboje ar reguliariai tikrinti sveikatą.
Tyrimai, padedantys nustatyti sutrikimus
Jeigu pastebite minėtus simptomus, verta pasitarti su gydytoju. Paprastai skydliaukės veiklai įvertinti atliekami kraujo tyrimai, matuojant TSH, T4 ir T3 hormonus. Jei kyla įtarimų dėl autoimuninių ligų, gali būti tiriami antikūnai. Esant kaklo patinimui ar mazgams, dažnai rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas. Šių tyrimų dėka galima tiksliai nustatyti problemą ir paskirti tinkamą gydymą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į medikus reikėtų kreiptis, jei jaučiate nuolatinį nuovargį, širdies ritmo pokyčius, pastebite nepaaiškinamą svorio svyravimą ar kaklo srityje atsiradusį guzelį. Ypač svarbu nedelsti, jeigu šeimoje yra buvę skydliaukės ligų atvejų. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyvesnis gydymas ir mažesnė komplikacijų rizika.
DUK
Kokie pirmieji skydliaukės sutrikimų simptomai?
Dažniausiai pasireiškia nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, nuotaikų kaita ir plaukų slinkimas.
Ar skydliaukės sutrikimai dažnesni moterims?
Taip, ypač hipotireozė ir autoimuninės ligos dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams.
Ar skydliaukės problemas galima gydyti savarankiškai?
Ne, skydliaukės sutrikimai reikalauja medicininės priežiūros ir tinkamo gydymo, dažnai paskiriant hormonų terapiją.
Kiek dažnai reikėtų tikrinti skydliaukę?
Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių ar šeimos istoriją, rekomenduojama tikrintis bent kartą per metus. Kitiems – pagal gydytojo nurodymus.
Kasdieniai įpročiai, kurie gali padėti
Nors gydymą turėtų skirti gydytojas, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat daro įtaką skydliaukės sveikatai. Subalansuota mityba, kurioje pakanka jodo turinčių produktų, pakankamas miegas, streso mažinimas ir fizinis aktyvumas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Reguliarūs sveikatos patikrinimai suteikia galimybę pastebėti pokyčius dar ankstyvoje stadijoje, todėl rūpintis savo sveikata verta kasdien.
