Širdies ritmo matavimas
Viena populiariausių funkcijų – širdies ritmo stebėjimas. Dauguma išmaniųjų laikrodžių naudoja optinius jutiklius, kurie matuoja kraujo tekėjimo pokyčius odoje. Tyrimai rodo, kad ramybės būsenoje šie matavimai yra pakankamai tikslūs ir dažnai sutampa su medicininiais prietaisais. Tačiau esant intensyviam judėjimui ar sportuojant, paklaida gali padidėti dėl rankos judesių ar prakaito.
Miego kokybės sekimas
Daugelis vartotojų remiasi išmaniųjų laikrodžių pateiktais duomenimis apie miego trukmę ir fazes. Nors laikrodis gali gana tiksliai užfiksuoti, kada žmogus užmiega ir pabunda, jo gebėjimas nustatyti gilų ar REM miegą dar nėra nepriekaištingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokių matavimų tikslumas siekia apie 70–80 %, todėl duomenys gali būti naudingi bendram supratimui, bet negali pakeisti medicininių tyrimų.
Kraujo deguonies ir streso lygio matavimas
Naujesni modeliai siūlo SpO2 (kraujo deguonies prisotinimo) funkciją bei streso sekimą. Nors deguonies matavimas gali būti naudingas bendram sveikatos stebėjimui, jo tikslumas nėra lygus klinikiniams oksimetrams. Streso lygio matavimas remiasi širdies ritmo variabilumu, tačiau tai daugiau orientacinis, nei moksliniais standartais pagrįstas rodiklis.
Kada duomenimis galima pasitikėti?
Išmanieji laikrodžiai labiausiai tinka kasdieniam sveikatos stebėjimui ir įpročių sekimui. Jie padeda pastebėti tendencijas – pavyzdžiui, ar miegate per mažai, ar jūsų pulsas dažnai pakyla. Tačiau jie nėra diagnostiniai įrankiai ir negali pakeisti vizito pas gydytoją. Jei laikrodis nuolat rodo neįprastus rodiklius, tai turėtų būti signalas pasitikrinti profesionaliai.
Dažniausios paklaidos priežastys
Tikslumą gali lemti laikrodžio uždėjimo vieta, odos atspalvis, plaukuotumas ar net temperatūra. Pavyzdžiui, jei laikrodis nesuglaustas prie odos arba per laisvai uždėtas, matavimai gali būti netikslūs. Taip pat ne visi modeliai vienodai tiksliai renka duomenis – pigesni prietaisai dažnai turi didesnę paklaidą.
Ką sako gydytojai?
Specialistai pabrėžia, kad išmanieji laikrodžiai gali būti puiki priemonė sveikatos sąmoningumui ugdyti. Jie motyvuoja judėti, stebėti įpročius ir labiau rūpintis savijauta. Tačiau bet kokios diagnozės ar gydymo sprendimai turėtų būti grindžiami tik klinikiniais tyrimais, o ne laikrodžio parodymais.
DUK
Ar išmanusis laikrodis gali pakeisti gydytoją?
Ne, laikrodis gali padėti stebėti kasdienius įpročius, bet diagnozę nustato tik gydytojas.
Kiek tiksliai matuojamas pulsas?
Ramybės būsenoje paklaida maža, tačiau sportuojant rodikliai gali būti netikslūs dėl judėjimo.
Ar verta pasitikėti miego kokybės duomenimis?
Laikrodis gana tiksliai nustato miego trukmę, bet fazių analizė yra tik orientacinė.
Ar SpO2 matavimas laikrodžiu patikimas?
Tai naudinga orientacija, bet tikslumą pranoksta medicininiai oksimetrai.
Kasdienės naudos, kurias verta įvertinti
Nors išmanieji laikrodžiai ne visada pateikia 100 % tikslius duomenis, jų nauda slypi kitur – jie padeda formuoti sveikesnius įpročius, skatina daugiau judėti ir primena pasirūpinti savimi. Ši technologija tampa kasdieniu palydovu, kuris primena, kad mūsų sveikata priklauso nuo nuolatinių mažų pasirinkimų.
