Dažniausios laikinos priežastys
Dažniausiai pirštų tirpimas naktį kyla dėl miego padėties. Jei ranka ilgą laiką būna nepatogiai užspausta, sutrinka kraujo tekėjimas ar nervų veikla. Pasikeitus padėčiai, tirpimas dažniausiai greitai praeina. Panašų poveikį gali turėti ir pernelyg siauri drabužiai ar apyrankės, trukdančios laisvai cirkuliuoti kraujui.
Nervų spaudimas ir tunelio sindromas
Viena iš dažniausių pirštų tirpimo priežasčių – riešo kanalo sindromas. Tai būklė, kai dėl pasikartojančių judesių (pavyzdžiui, ilgai dirbant kompiuteriu ar naudojant telefoną) suspaudžiamas vidurinis nervas rieše. Dėl to pirštai, ypač nykštys, smilius ir didysis pirštas, pradeda tirpti ar net skaudėti. Dažniausiai simptomai sustiprėja naktį, nes rankos ilgai būna vienoje padėtyje.
Kraujotakos sutrikimai
Kita galima priežastis – kraujotakos problemos. Jei arterijos susiaurėjusios dėl aterosklerozės ar kitų ligų, kraujas sunkiau pasiekia galūnes. Tokiu atveju pirštų tirpimas gali kartotis ne tik naktį, bet ir dieną. Papildomi simptomai gali būti šalti delnai ar melsvas odos atspalvis.
Kaklo ir stuburo problemos
Kartais pirštų tirpimas susijęs ne su pačiais pirštais ar rankomis, o su nervų šaknelėmis kakle. Kaklo osteochondrozė, išvaržos ar kiti stuburo pažeidimai gali spausti nervus, dėl ko tirpimas pasireiškia rankose ir pirštuose. Tokiais atvejais simptomai gali sustiprėti tam tikrose miego padėtyse.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
B grupės vitaminai, ypač B12, yra itin svarbūs nervų sistemai. Jų trūkumas gali sukelti tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankose ir kojose. Be to, magnio ar kalcio trūkumas taip pat gali lemti nervų dirglumą ir raumenų spazmus, todėl tirpimas tampa dažnesnis.
Rimtesnės ligos, apie kurias gali signalizuoti tirpimas
Nors dažniausiai pirštų tirpimas nėra pavojingas, kartais jis gali būti rimtesnių ligų požymis. Pavyzdžiui, diabetas dažnai pažeidžia nervus ir sukelia neuropatiją. Taip pat tirpimas gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, kraujotakos sutrikimais ar net ankstyvais insulto simptomais. Jei tirpimą lydi silpnumas, kalbos sutrikimai ar veido nutirpimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Ką daryti, jei pirštai tirpsta dažnai?
Pirmiausia reikėtų stebėti, kokiose situacijose atsiranda tirpimas – ar tik naktį, ar ir dieną. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą: ar daug laiko praleidžiate prie kompiuterio, ar pakankamai judate, ar miegate patogioje padėtyje. Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, verta kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai.
Prevencijos priemonės
Norint sumažinti pirštų tirpimo tikimybę, galima imtis kelių paprastų priemonių. Miegokite ant patogaus čiužinio ir pagalvės, venkite ilgai laikyti rankas vienoje padėtyje. Įtraukite į kasdienybę tempimo pratimų, ypač jei dirbate sėdimą darbą. Taip pat verta pasirūpinti subalansuota mityba, kurioje netrūktų vitaminų ir mineralų.
DUK
Ar pirštų tirpimas miegant visada reiškia ligą?
Ne, dažnai tai tik nepatogi miego padėtis. Tačiau jei tirpimas kartojasi ar stiprėja, verta kreiptis į gydytoją.
Kada reikėtų sunerimti dėl tirpimo?
Jei tirpimą lydi skausmas, silpnumas, rankų jėgos praradimas ar simptomai nepraeina ilgiau, tai gali signalizuoti rimtesnę problemą.
Ar galima išvengti pirštų tirpimo?
Taip, laikantis tinkamos miego higienos, dažniau keičiant rankų padėtį, atliekant tempimo pratimus ir rūpinantis mityba.
Ar reikalingi tyrimai, jei pirštai tirpsta?
Jei tirpimas nuolatinis ar stiprus, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, nervų laidumo testus ar stuburo tyrimus.
Kasdieniai įpročiai, galintys pagerinti savijautą
Kartais net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Reguliarus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo laikymasis bei tinkama laikysena prie darbo stalo padeda sumažinti tirpimo riziką. Stebėdami savo kūno signalus ir į juos reaguodami, galime ne tik pagerinti miego kokybę, bet ir užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.
