Kofeinas ir jo poveikis organizmui
Kofeinas yra pagrindinė kavos veiklioji medžiaga, kuri suteikia energijos, didina susikaupimą ir mažina nuovargį. Tačiau be šių teigiamų efektų, kofeinas veikia ir virškinimo bei nervų sistemą. Jis gali pagreitinti medžiagų apykaitą, skatinti šlapimo išsiskyrimą, o tai kartais lemia greitesnį tam tikrų vitaminų ar mineralų pasišalinimą iš organizmo.
Kokius vitaminus ir mineralus veikia kava?
Kava dažniausiai siejama su neigiamu poveikiu kai kurių mineralų ir vitaminų įsisavinimui:
- Kalcis: Kofeinas gali šiek tiek sumažinti kalcio įsisavinimą ir skatinti jo pasišalinimą su šlapimu. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems gresia osteoporozė.
- Geležis: Kavos polifenoliai gali sumažinti ne hemo geležies (esančios augalinės kilmės produktuose) įsisavinimą. Todėl kavą rekomenduojama gerti ne iškart po valgio.
- Magnis: Kofeinas gali didinti magnio pasišalinimą, o tai gali turėti įtakos nervų ir raumenų veiklai.
- B grupės vitaminai: Kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali pagreitinti B grupės vitaminų, ypač B6, pasišalinimą iš organizmo.
Kiek reikšmingas šis poveikis?
Nors kava iš tiesų turi įtakos kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimui, poveikis dažniausiai nėra kritinis, jei mityba yra subalansuota. Tai reiškia, kad žmonės, kurie valgo įvairų ir maistingą maistą, paprastai nejaučia didelio poveikio. Tačiau jei mityba skurdi arba žmogus turi specifinių sveikatos problemų, kavos vartojimą verta labiau stebėti.
Kada geriausia gerti kavą?
Mitybos specialistai rekomenduoja kavą gerti ne iškart po valgio, o praėjus bent 1–2 valandoms. Taip sumažinama rizika, kad kava trukdys organizmui pasisavinti svarbias maistines medžiagas. Jei kartu su maistu vartojami geležies turintys produktai, verta ypač atkreipti dėmesį į šį patarimą.
Alternatyvos ir patarimai
Norint išvengti galimų trūkumų, galima imtis kelių paprastų priemonių. Pavyzdžiui, kavą galima derinti su pienu ar augaliniais gėrimais, kurie praturtina gėrimą kalciu. Taip pat svarbu riboti kavos kiekį – daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama neviršyti 3–4 puodelių per dieną. Subalansuota mityba su pakankamai vaisių, daržovių, riešutų ir grūdinių produktų kompensuoja galimus kavos sukeliamus praradimus.
Kava ir papildai
Tiems, kurie vartoja maisto papildus, verta žinoti, kad kavą geriausia gerti ne tuo pačiu metu, kai geriami vitaminai ar mineralai. Ypač svarbu tai geležies, kalcio ir magnio papildų atveju. Geriau tarp kavos ir papildų vartojimo padaryti bent 2 valandų pertrauką.
Psichologinis minimalizmas: mažiau priklausomybės nuo kavos
Nors kava daugeliui yra neatsiejama kasdienybės dalis, verta pagalvoti ir apie saiką. Kartais mažesnis kavos kiekis gali pagerinti miego kokybę, sumažinti nervingumą ir net padėti organizmui efektyviau panaudoti gaunamus vitaminus bei mineralus.
DUK
Ar kavą galima gerti kartu su pusryčiais?
Kavą geriau gerti po 1–2 valandų, ypač jei pusryčiuose yra geležies ar kalcio turinčių produktų.
Ar kava visiškai neleidžia pasisavinti vitaminų?
Ne, poveikis yra ribotas ir dažniausiai pastebimas tik tuo atveju, jei mityba nesubalansuota ar kava vartojama itin dideliais kiekiais.
Kiek kavos galima gerti per dieną?
Saugus kiekis daugeliui suaugusiųjų yra 3–4 puodeliai kavos per dieną, tačiau tai gali skirtis pagal individualų jautrumą kofeinui.
Ar kava su pienu mažiau kenkia vitaminų pasisavinimui?
Pienas gali kompensuoti kai kuriuos kavos trūkumus, nes papildomai suteikia kalcio ir baltymų, tačiau pagrindinis poveikis išlieka.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti balansą
Kava nebūtinai turi tapti kliūtimi sveikai gyvensenai. Tinkamai pasirinkus laiką, kiekį ir derinant ją su subalansuota mityba, galima mėgautis šiuo gėrimu be didesnių pasekmių. Svarbiausia – klausytis savo organizmo signalų ir atrasti pusiausvyrą tarp malonumo ir naudos sveikatai.
