Kokie elgesio pokyčiai turėtų kelti nerimą?
Staigus apatijos atsiradimas. Jei aktyvus gyvūnas staiga tampa vangus, mažiau juda ar vengia įprastos veiklos, tai gali būti ligos požymis.
Agresyvumo padidėjimas. Draugiškas šuo ar katė, pradėję kandžioti, urzgti ar šnypšti be aiškios priežasties, gali jausti skausmą arba patirti neurologinius sutrikimus.
Pasikeitęs apetitas. Staigus maisto ar vandens kiekio sumažėjimas ar padidėjimas gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus – nuo virškinimo problemų iki endokrininių ligų.
Neramumas ar perdėtas lojimas/miaukimas. Jei augintinis nuolat kelia triukšmą, nors anksčiau buvo ramus, tai gali būti ženklas, kad jis jaučia diskomfortą.
Neįprasti judesiai. Šlubavimas, koordinacijos praradimas ar drebulys – signalai, kad reikia nedelsiant kreiptis į specialistą.
Psichologiniai veiksniai ir stresas
Augintinių elgesys dažnai kinta dėl streso. Persikraustymas, naujo gyvūno atsiradimas namuose, triukšminga aplinka ar net šeimininko nuotaikos gali paveikti gyvūną. Tokiu atveju svarbu atskirti, ar elgesio pokyčiai yra laikini, ar užsitęsę. Jei stresas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, augintiniui gali prireikti veterinaro ar gyvūnų elgesio specialisto pagalbos.
Kada būtina skubiai vykti pas veterinarą?
Yra situacijų, kai laukti nereikėtų. Į veterinarą reikėtų kreiptis nedelsiant, jei:
• Gyvūnas staiga nustoja valgyti ar gerti ilgiau nei parą;
• Pasireiškia priepuoliai, traukuliai ar staigus silpnumas;
• Elgesį lydi vėmimas, viduriavimas, kraujavimas;
• Gyvūnas tampa agresyvus be aiškios priežasties;
• Atsiranda regėjimo ar klausos sutrikimų požymiai.
Veterinaro vaidmuo diagnozuojant elgesio sutrikimus
Veterinaras gali padėti atskirti, ar elgesio pokyčiai susiję su fizine liga, ar jie kyla dėl psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, skausmas dėl sąnarių problemų gali priversti gyvūną vengti judėjimo, o hormonų disbalansas gali paveikti nuotaiką. Veterinaras atliks tyrimus ir prireikus nukreips pas elgesio specialistą.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Norint išvengti rimtų problemų, svarbu stebėti augintinį kasdien. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir emocinis ryšys su šeimininku padeda užtikrinti, kad gyvūnas jaustųsi gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Be to, ankstyvas problemų pastebėjimas leidžia greičiau imtis veiksmų.
DUK
Ar kiekvienas elgesio pokytis reiškia ligą?
Ne, kartais tai tik laikini pokyčiai dėl aplinkos veiksnių. Tačiau jei elgesio pokyčiai užsitęsia, verta pasitarti su veterinaru.
Kaip atskirti, ar augintinis serga, ar tiesiog patiria stresą?
Sergant dažnai pasireiškia ir fiziniai simptomai – vėmimas, apetito stoka, vangumas. Jei tik elgesys keičiasi, tai gali būti stresas, bet reikia stebėti ilgiau.
Ar katės ir šunys vienodai reaguoja į ligas?
Kiekvienas gyvūnas skirtingas, tačiau katės dažnai labiau linkusios slėpti simptomus, todėl bet kokie elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami rimtai.
Ar elgesio sutrikimus galima gydyti?
Taip, bet svarbu nustatyti priežastį. Kartais užtenka koreguoti mitybą ar aplinką, kitais atvejais reikalingas medikamentinis gydymas ar specialisto konsultacija.
Kasdieniai ženklai, rodantys augintinio gerą savijautą
Ne mažiau svarbu pastebėti ir teigiamus signalus. Žaismingas elgesys, noras bendrauti, sveikas apetitas ir energingumas – tai ženklai, kad augintinis jaučiasi gerai. Įpratus stebėti savo augintinį, tampa daug lengviau laiku pastebėti, kada jam reikalinga pagalba.
