Mitai apie užkandžių naudą
Vienas iš populiariausių įsitikinimų yra tas, kad užkandžiai visada naudingi, nes padeda palaikyti energiją. Tai tiesa tik iš dalies. Sveiki, subalansuoti užkandžiai – tokie kaip riešutai, vaisiai, jogurtas be cukraus ar daržovės – iš tiesų gali palaikyti sotumo jausmą ir aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis. Tačiau perdirbti produktai, kupini cukraus ir druskos, dažniausiai suteikia tik trumpalaikę energiją, po kurios seka nuovargis.
Kada užkandžiai tampa problema?
Užkandžiai gali būti žalingi, jei jie virsta nesąmoningu valgymu – kai ranka automatiškai siekia saldumynų ar bulvių traškučių, net nesijaučiant alkio. Tokie įpročiai dažnai lemia perteklinį kalorijų suvartojimą ir svorio augimą. Dar viena problema – per dažnas užkandžiavimas. Nors manoma, kad „geriau valgyti dažniau ir mažiau“, kai kurie žmonės taip suvartoja daugiau, nei reikia, nes užkandžiai tampa papildomais, o ne pakeičiančiais valgiais.
Užkandžių laikas – ar tai svarbu?
Užkandžių nauda labai priklauso nuo to, kada jie valgomi. Pavyzdžiui, lengvas užkandis prieš treniruotę gali suteikti energijos, o po sporto – padėti greičiau atsigauti. Tačiau užkandžiai vėlai vakare, ypač sunkūs ir kaloringi, dažnai sukelia virškinimo sutrikimus, trukdo kokybiškam miegui ir prisideda prie svorio augimo.
Kokie užkandžiai laikomi sveikais?
Ne visi užkandžiai vienodi. Renkantis svarbiausia atkreipti dėmesį į jų maistinę vertę. Sveiki užkandžiai turėtų būti turtingi baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir vitaminų. Pavyzdžiui:
• Obuolys su riešutų sviestu;
• Natūralus jogurtas su uogomis;
• Sauja riešutų ar sėklų;
• Morkų ar agurkų juostelės su humusu;
• Virtas kiaušinis.
Tuo tarpu produktai, kuriuose gausu cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos, turėtų būti vartojami kuo rečiau.
Ar reikia užkandžiauti kiekvienam?
Užkandžių poreikis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir sveikatos. Aktyviai sportuojantiems ar fiziškai dirbantiems žmonėms užkandžiai gali būti būtini, kad organizmas gautų pakankamai energijos. Tačiau sėdimą darbą dirbančiam žmogui dažnai užtenka trijų pagrindinių valgymų per dieną. Svarbiausia – klausytis savo kūno ir valgyti tik tuomet, kai jaučiamas tikras alkis, o ne nuobodulys ar įprotis.
Psichologiniai užkandžiavimo aspektai
Neretai užkandžiai tampa emocijų malšinimo priemone. Žmonės linkę valgyti, kai jaučia stresą, liūdesį ar nuobodulį. Toks elgesys vadinamas emociniu valgymu ir ilgainiui gali sukelti ne tik svorio problemas, bet ir kaltės jausmą. Todėl labai svarbu atpažinti, kada valgome dėl tikro alkio, o kada – dėl emocijų.
DUK
Ar užkandžiai būtini kiekvieną dieną?
Ne, tai priklauso nuo žmogaus poreikių. Jei tarp valgymų nejaučiate alkio, papildomi užkandžiai nėra būtini.
Kokius užkandžius geriausia rinktis?
Natūralius ir mažai apdorotus produktus – vaisius, daržoves, riešutus, jogurtą, kiaušinius.
Ar užkandžiavimas vakarais visada kenkia?
Jei tai lengvi, sveiki užkandžiai, tokie kaip jogurtas ar vaisius, jie nepakenks. Tačiau sunkūs ir kaloringi produktai vakare nėra rekomenduojami.
Ką daryti, jei nuolat norisi užkandžiauti?
Reikia įvertinti, ar valgote dėl alkio, ar dėl emocijų. Taip pat verta peržiūrėti pagrindinių valgymų sudėtį – galbūt juose trūksta baltymų ar skaidulų.
Kasdieniai pasirinkimai, lemiantys skirtumą
Užkandžiai gali būti tiek naudingi, tiek žalingi – viskas priklauso nuo mūsų sprendimų. Sąmoningai renkantis natūralius, maistingus produktus, užkandžiavimas tampa sveiko gyvenimo būdo dalimi. Tuo tarpu perdirbti, kaloringi užkandžiai ilgainiui silpnina sveikatą. Todėl verta įsiklausyti į savo kūną ir rinktis tai, kas suteikia energijos bei gerą savijautą.
