Kas dažniausiai sukelia mažakraujystę?
Mažakraujystės priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai ji atsiranda dėl geležies trūkumo, tačiau yra ir kitų veiksnių:
Mitybos įpročiai. Nepakankamas geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties kiekis maiste gali lemti mažakraujystės atsiradimą.
Lėtinės ligos. Inkstų, skydliaukės sutrikimai, autoimuninės ligos ar onkologiniai susirgimai gali paveikti kraujo gamybą.
Kraujavimas. Gausios menstruacijos, virškinamojo trakto kraujavimai ar traumos yra dažnos priežastys, kodėl sumažėja hemoglobino lygis.
Paveldimumas. Kai kurios anemijos formos, tokios kaip pjautuvo pavidalo anemija ar talasemija, yra paveldimos.
Pirmieji mažakraujystės simptomai
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir organizmo ypatybių, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
Nuolatinis nuovargis. Net ir pakankamai išsimiegojus jaučiamas energijos stygius.
Odos blyškumas. Oda tampa neįprastai šviesi, kartais net gelsva.
Dusulys ir širdies plakimas. Net ir atliekant lengvą fizinę veiklą atsiranda dusulys, širdis plaka greičiau.
Galvos svaigimas ar skausmas. Dažnai pasireiškia kartu su bendru silpnumu.
Trapūs nagai, plaukų slinkimas. Ilgainiui gali būti pastebimi pokyčiai išvaizdoje.
Šaltų galūnių pojūtis. Rankos ir kojos dažnai būna šaltos, net jei aplinka šilta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites ar tampa intensyvesni. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo hemoglobino lygį ir padeda nustatyti anemijos tipą. Negydoma mažakraujystė gali sukelti rimtų komplikacijų: širdies nepakankamumą, nėštumo komplikacijas ar imuninės sistemos susilpnėjimą.
Ypač svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pastebimas nepaaiškinamas kraujavimas, staigus svorio kritimas ar nuolatinis stiprus nuovargis.
Kaip diagnozuojama mažakraujystė?
Diagnozė nustatoma atlikus kraujo tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, feritino, vitamino B12 ar folio rūgšties kiekio tyrimus. Kartais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, siekiant nustatyti galimą kraujavimo šaltinį ar kitų ligų buvimą. Tikslus diagnozės nustatymas yra labai svarbus, nes gydymo būdai priklauso nuo anemijos priežasties.
Kaip gydoma mažakraujystė?
Gydymas priklauso nuo anemijos tipo. Dažniausiai skiriami geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties papildai. Jei priežastis yra kraujavimas, gydoma pagrindinė liga. Kai kuriais atvejais gali prireikti kraujo perpylimo ar sudėtingesnio gydymo. Labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Mitybos vaidmuo
Mityba atlieka itin svarbų vaidmenį tiek mažakraujystės prevencijoje, tiek gydyme. Rekomenduojama vartoti daugiau geležies turinčių produktų – raudonos mėsos, kepenų, ankštinių daržovių, žalialapių. Taip pat verta įtraukti produktus, turinčius vitamino C, nes jis pagerina geležies įsisavinimą. Reikėtų riboti kavos ir arbatos vartojimą valgio metu, nes jos mažina geležies pasisavinimą.
DUK
Ar mažakraujystė visada susijusi su geležies trūkumu?
Ne, nors tai dažniausia priežastis, mažakraujystę gali sukelti ir vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, lėtinės ligos ar paveldimumas.
Kokie tyrimai padeda nustatyti mažakraujystę?
Pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas, o vėliau gali būti skiriami papildomi tyrimai hemoglobino, feritino ir vitaminų kiekiui nustatyti.
Ar galima išvengti mažakraujystės?
Subalansuota mityba, reguliari sveikatos priežiūra ir kraujo tyrimai padeda sumažinti riziką susirgti mažakraujyste.
Kiek laiko trunka gydymas?
Gydymo trukmė priklauso nuo anemijos tipo ir priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka kelių mėnesių, kitais – reikalingas ilgalaikis stebėjimas.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda jaustis geriau
Norint sumažinti mažakraujystės simptomus ir pagerinti savijautą, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: pakankamai ilsėtis, palaikyti subalansuotą mitybą ir nepamiršti judėjimo. Net paprasti kasdieniai įpročiai – pasivaikščiojimas gryname ore ar tinkamai suderinta mityba – gali reikšmingai pagerinti energijos lygį ir bendrą savijautą.
