Kraujo grupių sistema: kas yra ABO?
Pagrindinė kraujo grupių klasifikacija yra vadinama ABO sistema. Ji remiasi antigenais, esančiais raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje:
- A grupė turi A antigenus.
- B grupė turi B antigenus.
- AB grupė turi tiek A, tiek B antigenus.
- 0 grupė neturi nei A, nei B antigenų.
Kiekviena grupė taip pat gali būti Rh teigiama arba Rh neigiama, priklausomai nuo to, ar yra Rh faktorius – dar vienas svarbus baltymas kraujo paviršiuje. Tai suteikia iš viso aštuonias galimas kombinacijas.
Kraujo grupių suderinamumo lentelė
Kraujo perpylimui svarbu žinoti, kokios grupės gali būti derinamos. Netinkamas suderinamumas gali sukelti pavojingą organizmo reakciją. Lentelė dažnai naudojama medicinos įstaigose:
| Gavėjo kraujo grupė | Gali gauti iš |
|---|---|
| 0- | Tik 0- |
| 0+ | 0+, 0- |
| A- | A-, 0- |
| A+ | A+, A-, 0+, 0- |
| B- | B-, 0- |
| B+ | B+, B-, 0+, 0- |
| AB- | AB-, A-, B-, 0- |
| AB+ | Visos kraujo grupės (universalusis gavėjas) |
Iš šios lentelės matyti, kad 0- grupės kraujas laikomas universaliu donoro krauju, nes tinka visiems, o AB+ asmenys gali priimti kraują iš bet kurios grupės.
Kodėl kraujo grupės suderinamumas toks svarbus?
Kai perpylimas neatitinka gavėjo kraujo grupės, imuninė sistema pradeda kovoti su svetimais antigenais. Tai gali sukelti hemolizinę reakciją – raudonųjų kraujo kūnelių suirimą, kuris kartais baigiasi šoku ar net mirtimi. Dėl to perpylimai visada atliekami tik atlikus suderinamumo tyrimus.
Kraujo grupės svarbios ne tik perpylimams, bet ir nėštumui. Jei būsimos mamos ir vaisiaus Rh faktorius nesutampa, gali kilti vadinamoji Rh konflikto rizika, todėl šiais atvejais nėščiosioms skiriama speciali medicininė priežiūra.
Kraujo grupių reikšmė sveikatai
Pastaraisiais metais mokslininkai domisi, kaip kraujo grupės gali būti susijusios su tam tikromis ligomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros kraujo grupės gali būti šiek tiek labiau linkusios į širdies ir kraujagyslių ligas ar kitas sveikatos problemas. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, o tik viena iš daugelio rizikos veiksnių.
Taip pat pastebėta, kad žmonės, priklausantys skirtingoms kraujo grupėms, gali skirtingai reaguoti į infekcijas ar turėti kitokį imuniteto stiprumą. Vis dėlto mitybos ar gyvenimo būdo rekomendacijos neturėtų būti grindžiamos vien tik kraujo grupe.
Kraujo donorystės svarba
Žinant, kad ne visos grupės tinka viena kitai, tampa aišku, kodėl donorystė yra tokia reikalinga. Kai kurių grupių, pavyzdžiui, 0- ar AB-, kraujo atsargos yra ypač svarbios, nes šių donorų yra mažiau. Kraujo donorystė padeda užtikrinti, kad bet kuris pacientas kritiniu momentu gautų tinkamą pagalbą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar kraujo grupę reikia žinoti kiekvienam?
Taip, nes nelaimės atveju šis faktas gali paspartinti medicininę pagalbą.
Kodėl AB+ vadinamas universaliu gavėju?
Nes jų organizmas priima visų antigenų derinius ir nesukelia imuninės reakcijos.
Kodėl 0- kraujas laikomas universaliu donoru?
Nes jame nėra A, B antigenų ir Rh faktoriaus, todėl jis saugiausiai tinka daugumai pacientų.
Ar kraujo grupė gali keistis?
Ne, ji yra genetinė ir nesikeičia visą gyvenimą.
Kada dar reikia žinoti savo kraujo grupę?
Ne tik nelaimės atvejais – ši informacija svarbi nėštumo metu ir prieš operacijas.
Kraujo grupės žinojimas kasdieniame gyvenime
Nors apie kraujo grupes dažniausiai galvojame tik ligoninėje, žinoti savo grupę verta kiekvienam. Tai gali padėti pasiruošti netikėtoms situacijoms, prisidėti prie donorystės iniciatyvų ar paprasčiausiai geriau suprasti, kaip mūsų organizmas gali reaguoti į tam tikras medicinines procedūras. Kraujo grupių suderinamumo lentelė yra paprastas, bet gyvybiškai svarbus įrankis, kuris turėtų būti pažįstamas kiekvienam iš mūsų.
