Daugiametės gėlės, kurios greitai tankėja
Tokios gėlės kaip vilkdalgiai, jurginai ar bijūnai, bėgant metams, smarkiai sutankėja. Tai lemia ne tik mažesnius žiedus, bet ir silpnesnę jų būklę. Persodinimas prieš žiemą padeda atnaujinti šaknų sistemą, suteikia daugiau vietos augimui ir užtikrina, kad kitą pavasarį gėlės žydėtų gausiau. Svarbu persodinti bent kas 3–5 metus, kad augalai išlaikytų jėgą.
Svogūniniai augalai
Lelijos, narcizai ir tulpės – klasikiniai pavyzdžiai, kurie dažnai reikalauja persodinimo. Svogūnėliai, augdami toje pačioje vietoje kelerius metus, pradeda darytis smulkesni, susispaudžia ir praranda dalį žiedų kokybės. Rudenį iškasti ir persodinti svogūnėliai gauna naujos erdvės ir geriau pasiruošia pavasario žydėjimui.
Konteineriniai augalai
Kambariniai augalai ar dekoratyviniai augalai, vasarą augę lauke vazonuose, prieš žiemą dažnai perkeliami į vidų. Tačiau prieš tai rekomenduojama juos persodinti. Vazonuose žemė greitai išeikvojama, šaknys tampa per daug ankštos, todėl persodinimas su nauju substratu suteikia augalui šviežių maistinių medžiagų ir palengvina adaptaciją patalpų sąlygoms.
Jauni vaismedžiai ir krūmai
Jeigu pastebima, kad vaismedžiai ar vaiskrūmiai pasodinti netinkamoje vietoje, persodinti juos reikėtų būtent rudenį, kol žemė dar nėra įšalusi. Taip augalai suspėja įsišaknyti iki šalčių ir pavasarį atgimsta stipresni. Ypač svarbu laiku persodinti serbentus, agrastus ar jaunus obelaičių ir kriaušių sodinukus, nes jie jautresni šaknų sistemos pažeidimams.
Žoliniai daugiamečiai augalai
Rudbeckijos, astilbės, flioksai ir panašūs augalai kas kelerius metus tampa per tankūs. Persodinimas leidžia juos padalyti į kelias dalis ir taip ne tik atjauninti augalą, bet ir padauginti jo. Persodinti rudenį yra patogu, nes augalai ramybės būsenoje lengviau pakelia šaknų judinimą, o pavasarį greitai prigyja.
Persodinimo laiko pasirinkimas
Idealiausias metas daugumos augalų persodinimui – rugsėjo ir spalio mėnesiai. Tuo metu augalai baigia aktyvų augimą, tačiau žemė dar pakankamai šilta, kad šaknys spėtų įsišaknyti iki šalnų. Labai svarbu persodintus augalus gerai palaistyti ir mulčiuoti, kad šaknys neišdžiūtų ir būtų apsaugotos nuo šalčio.
Dažniausios klaidos persodinant
Viena klaidų – per vėlai atliktas persodinimas, kai dirva jau pradeda šalti. Tokiu atveju šaknys nebespėja įsitvirtinti, o augalas tampa pažeidžiamas. Kita klaida – per gilus arba per seklus pasodinimas. Tinkamas sodinimo gylis labai svarbus, ypač svogūniniams augalams. Taip pat negalima pamiršti tręšimo – prieš žiemą augalams labiausiai reikia fosforo ir kalio, o ne azoto.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia persodinti bijūnus?
Bijūnus rekomenduojama persodinti rugsėjo pradžioje, nes jie jautrūs šaknų pažeidimams ir jiems reikia daugiau laiko įsišaknyti.
Ar galima persodinti augalus pavasarį?
Taip, tačiau daugeliu atvejų persodinimas rudenį yra pranašesnis, nes pavasarį augalai jau pradeda aktyviai augti ir sunkiau pakelia šaknų judinimą.
Kaip pasirūpinti persodintais augalais iki žiemos?
Persodintus augalus būtina gausiai palaistyti, mulčiuoti durpėmis ar kompostu ir, jei reikia, pridengti eglišakėmis ar agroplėvele.
Ar būtina tręšti persodintus augalus?
Taip, rekomenduojama naudoti fosforo ir kalio trąšas, kurios stiprina šaknis ir padeda pasiruošti žiemojimui.
Rudens darbai, kurie palengvina pavasarį
Tinkamai persodinti augalai prieš žiemą pavasarį džiugins greitesniu augimu, gausesniais žiedais ir sveikesne išvaizda. Ši investicija į augalų priežiūrą rudens mėnesiais atsiperka su kaupu, nes sodas tampa atsparesnis ligoms ir pasiruošęs naujam sezonui be didelių nuostolių.
