Kodėl kūdikiai viduriuoja?
Viduriavimas nėra liga, o simptomas, rodantis, kad organizme vyksta tam tikri pokyčiai. Kūdikiai gali viduriuoti dėl įvairių priežasčių:
- Infekcijos: rotavirusas, bakterijos ar parazitai yra viena dažniausių priežasčių.
- Mitybos pokyčiai: naujo maisto įvedimas, perėjimas prie primaitinimo ar mišinuko pakeitimas.
- Netoleravimas ar alergija: karvės pieno baltymų netoleravimas, laktozės netoleravimas ar alergija tam tikriems produktams.
- Dantų dygimas: nors tiesiogiai dantys nesukelia viduriavimo, šiuo laikotarpiu vaiko imunitetas būna jautresnis.
- Vaistai: antibiotikai gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sukelti viduriavimą.
Pagrindiniai viduriavimo simptomai
Kūdikio išmatos natūraliai yra minkštesnės nei suaugusiųjų, todėl ne visada lengva atskirti normalų tuštinimąsi nuo viduriavimo. Tačiau yra požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- skystos išmatos dažniau nei įprastai;
- nemalonus, stipresnis kvapas;
- gleivių ar kraujo priemaišos;
- karščiavimas, vėmimas, dirglumas;
- dehidratacijos požymiai – sausa burna, mažesnis šlapimo kiekis, įkritusios akys.
Ką daryti, kai kūdikis viduriuoja?
Tėvams svarbiausia užtikrinti, kad kūdikis negautų dehidratacijos. Vandens netekimas yra pagrindinis pavojus, todėl reikia imtis šių priemonių:
- Skysčių papildymas: maitinti krūtimi dažniau arba, jei kūdikis maitinamas mišinuku, duoti jo mažesniais kiekiais, bet dažniau.
- Geriamieji rehidratacijos tirpalai: jie padeda atstatyti elektrolitų pusiausvyrą ir skysčius.
- Tinkama mityba: jei kūdikis jau primaitinamas, duoti lengvai virškinamo maisto – ryžių košės, virtų bulvių ar bananų.
- Higiena: kruopščiai plauti rankas prieš maitinant, valyti žindukus, buteliukus ir žaislus.
Jei viduriavimą sukelia antibiotikų vartojimas, verta pasitarti su gydytoju dėl probiotikų. Jie gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ne visais atvejais viduriavimas kelia rimtą pavojų, tačiau yra situacijų, kai reikalinga skubi medicininė pagalba:
- viduriavimas trunka ilgiau nei 2–3 dienas;
- yra kraujo ar gleivių priemaišų išmatose;
- kūdikis vemia ir negali išlaikyti skysčių;
- mažylis atrodo vangus, mieguistas, mažiau reaguoja į aplinką;
- stiprus pilvo skausmas ar išsipūtęs pilvukas;
- požymiai rodo dehidrataciją – labai mažai šlapinasi, verkia be ašarų.
Tėvai neturėtų laukti, jei kyla įtarimų dėl kūdikio sveikatos – kreiptis į gydytoją yra saugiausias sprendimas.
Kaip galima užkirsti kelią viduriavimui?
Prevencija – vienas svarbiausių būdų sumažinti viduriavimo riziką. Keli patarimai tėvams:
- laikytis rankų higienos;
- naudoti tik švarų, tinkamai paruoštą vandenį mišiniams;
- vaisius ir daržoves plauti kruopščiai;
- neperkrauti vaiko naujais produktais, primaitinant įvesti juos po vieną;
- skiepai nuo rotaviruso – veiksminga priemonė sumažinti sunkių viduriavimų riziką.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žindomas kūdikis gali viduriuoti?
Taip, nors tai retesnė priežastis. Kartais priežastis gali būti mamos mitybos pokyčiai arba infekcija.
Kiek viduriavimo kartų laikoma pavojingu?
Jei kūdikis tuštinasi daugiau nei 6–8 kartus per dieną, ypač labai skystomis išmatomis, tai jau kelia riziką dehidratacijai.
Ar galima duoti vaistų nuo viduriavimo?
Ne, kūdikiams nerekomenduojama duoti vaistų be gydytojo paskyrimo.
Kada galima grįžti prie įprastos mitybos?
Kai tik pagerėja būklė ir išmatos tampa tirštesnės, galima palaipsniui grąžinti įprastą mitybą.
Ar viduriavimas gali būti alergijos požymis?
Taip, jei viduriavimas užsitęsia, verta atlikti tyrimus dėl alergijos ar netoleravimo.
Kodėl svarbu stebėti kūdikio būklę kasdien
Net ir paprastas viduriavimas gali greitai tapti pavojingas mažam kūdikiui. Kasdien stebėdami mažylio elgesį, išmatų dažnumą, skysčių vartojimą ir bendrą būklę, tėvai gali laiku pastebėti pokyčius ir imtis reikiamų veiksmų. Tokia atida padeda užtikrinti, kad kūdikis augtų sveikas ir saugus.
