Žalios išmatos suaugusiesiems: kada pakanka koreguoti mitybą

Išmatų spalva yra vienas iš organizmo siunčiamų signalų apie virškinimo sistemos būklę. Nors daugeliu atvejų žalios išmatos suaugusiesiems nėra rimtas sutrikimas, jos gali sukelti nerimą ir priversti susimąstyti apie sveikatą. Ši būklė gali atsirasti dėl paprastų priežasčių, tokių kaip mitybos pokyčiai ar maisto papildai, tačiau kartais žalios išmatos gali būti ir tam tikrų ligų požymis. Todėl svarbu žinoti, kada užtenka pakeisti mitybą, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kodėl išmatos gali būti žalios?

Išmatų spalvą lemia tulžies pigmentai, kurie virškinimo metu kinta iš žalios į rudą spalvą. Jei turinys žarnyne juda per greitai arba įtaką daro mityba, išmatos gali išlikti žalios. Dažniausios priežastys yra šios:

  • Mityba. Žalios daržovės (špinatai, brokoliai, kopūstai), chlorelės, spirulina ar net dirbtiniai maistiniai dažikliai gali nudažyti išmatas žaliai.
  • Maisto papildai. Geležies preparatai ar kai kurie multivitaminai gali keisti išmatų spalvą.
  • Greitas maisto tranzitas. Viduriavimas ar greitesnė žarnyno peristaltika lemia, kad tulžies pigmentai nespėja pakisti į rudą spalvą.
  • Vaistai. Tam tikri antibiotikai ar kiti preparatai gali paveikti išmatų spalvą.

Kada tai tik mitybos pasekmė?

Jei žalios išmatos pasireiškia trumpą laiką po to, kai vartojote daug žalialapių daržovių, papildų su geležimi ar maisto produktų su dažikliais, nerimauti dažniausiai nereikia. Tokiais atvejais pakanka keletą dienų stebėti organizmo reakciją. Išmatų spalva dažniausiai normalizuojasi savaime, kai pakeičiamas racionas.

Tokiais atvejais gali padėti:

  • subalansuota mityba, mažiau dirbtinių dažiklių;
  • didesnis vandens kiekis, kad pagerėtų virškinimas;
  • lėtesnis papildų vartojimas arba konsultacija dėl jų pakeitimo.

Kada žalios išmatos signalizuoja apie ligą?

Nors dažnai ši būklė yra nekenksminga, žalios išmatos gali būti ir ligų simptomas. Ypač atidžiai reikėtų vertinti, jei kartu pasireiškia kiti simptomai:

  • stiprus arba užsitęsęs viduriavimas;
  • pilvo skausmas ar spazmai;
  • karščiavimas, šaltkrėtis;
  • gleivės ar kraujas išmatose;
  • pykinimas ar vėmimas.

Tokiais atvejais žalios išmatos gali būti susijusios su infekcinėmis žarnyno ligomis, salmonelioze, rotavirusu ar kitais sutrikimais. Retesniais atvejais jos gali rodyti uždegiminę žarnyno ligą arba tulžies sistemos veiklos pakitimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei žalios išmatos nepraeina ilgiau nei savaitę, pasireiškia dažnai ar kartu su skausmu, krauju ar kitais nerimą keliančiais simptomais. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti, jei vartojate geležies papildus, bet kartu jaučiate diskomfortą virškinamajame trakte. Gydytojas gali paskirti kraujo, išmatų ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

Kaip koreguoti mitybą?

Kai žalios išmatos nėra ligos simptomas, daugeliu atvejų pakanka peržiūrėti mitybos įpročius. Galima sumažinti intensyviai žalių daržovių ar dažiklius turinčių produktų vartojimą, taip pat atidžiau rinktis papildus. Svarbu užtikrinti, kad racione netrūktų skaidulų, gerti pakankamai vandens ir valgyti reguliariai, kad žarnynas veiktų tolygiai.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar žalios išmatos visada reiškia ligą?
Ne, dažniausiai tai mitybos pasekmė. Tačiau jei simptomai nepraeina ar lydi kiti negalavimai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kiek laiko normalu matyti žalias išmatas?
Paprastai jos praeina per kelias dienas po mitybos pokyčių ar papildų vartojimo nutraukimo.

Ar geležies papildai visada sukelia žalias išmatas?
Ne visada, bet tai gana dažnas reiškinys. Jei jis nesukelia diskomforto, nerimauti nereikia.

Ar žalios išmatos pavojingos?
Jei jos pasireiškia trumpą laiką ir nesusijusios su kitais simptomais – ne. Pavojingos jos tampa tada, kai lydi stiprus viduriavimas ar kiti negalavimai.

Ar galima pačiam atskirti, ar reikia gydytojo pagalbos?
Jei žalios išmatos tęsiasi ilgiau nei savaitę arba lydi skausmai, karščiavimas, kraujas – būtina kreiptis į medikus.

Kasdieniai įpročiai, padedantys virškinimui

Norint išvengti netikėtų virškinimo sutrikimų, verta pasirūpinti paprastais įpročiais: valgyti įvairų maistą, neperkrauti žarnyno riebiais ar sunkiai virškinamais produktais, gerti pakankamai vandens ir reguliariai judėti. Šie kasdieniai sprendimai padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir užtikrina gerą savijautą.