Kaip susiformuoja dviragė gimda?
Normaliai gimdos vystymosi metu du Müllerio latakai susijungia, sudarydami vientisą ertmę. Jei šis procesas nevyksta iki galo, susiformuoja dviragė gimda. Tikslios priežastys, kodėl taip nutinka, nėra aiškios, tačiau manoma, kad tam gali turėti įtakos genetiniai ir aplinkos veiksniai nėštumo metu.
Simptomai ir požymiai
Daugelis moterų net nežino turinčios dviragę gimdą, nes ši būklė dažnai nesukelia ryškių simptomų. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali pasireikšti:
- nereguliarūs menstruacijų ciklai;
- stipresni skausmai mėnesinių metu (dismenorėja);
- pasikartojantys persileidimai arba priešlaikiniai gimdymai;
- nevaisingumo problemos.
Kai kurios moterys sužino apie dviragę gimdą tik atlikus išsamius tyrimus dėl nėštumo komplikacijų arba planuojant pastoti.
Diagnostika
Dviragė gimda dažniausiai nustatoma atliekant šiuos tyrimus:
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): gali parodyti gimdos formos pakitimus;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): suteikia išsamiausią vaizdą apie gimdos struktūrą;
- Histerosalpingografija: rentgeno tyrimas, parodantis gimdos ertmės kontūrus;
- Histeroskopija: gimdos ertmės apžiūra specialiu optiniu instrumentu.
Dviragė gimda ir nėštumo planavimas
Nors daugeliui moterų su dvirage gimda pavyksta pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį, ši anomalija gali kelti tam tikrų iššūkių. Galimos komplikacijos:
- didesnė persileidimo rizika, ypač pirmame trimestre;
- priešlaikinio gimdymo tikimybė;
- vaisiaus padėties problemos (pvz., sėdmeninė padėtis);
- didesnė cezario pjūvio tikimybė.
Planuojant nėštumą, svarbu atlikti tyrimus, kad būtų aišku, ar gimdos forma gali turėti įtakos vaisingumui ar nėštumo eigai. Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai stebėti nėštumą ir anksti nustatyti galimas komplikacijas.
Ar reikalingas gydymas?
Dviragės gimdos gydymas nėra būtinas, jei moteris neturi sveikatos ar vaisingumo problemų. Tačiau jei būklė lemia dažnus persileidimus ar nevaisingumą, gali būti rekomenduojama chirurginė korekcija – metroplastika. Tai procedūra, kurios metu gimdos pertvara pašalinama ir suformuojama vientisa ertmė.
Kasdieniai patarimai moterims su dvirage gimda
Nors ši diagnozė gali skambėti bauginančiai, daugeliu atvejų moterys gyvena visavertį gyvenimą ir susilaukia vaikų. Patarimai:
- Reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti rekomenduojamus tyrimus;
- Planuojant nėštumą aptarti galimus pavojus su gydytoju;
- Stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir kreiptis pagalbos pastebėjus neįprastus simptomus;
- Psichologiškai pasiruošti, kad nėštumas gali būti labiau prižiūrimas, tačiau tai nereiškia, jog jis būtinai bus komplikuotas.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar dviragė gimda visada sukelia nevaisingumą?
Ne, daugelis moterų su šia būkle gali pastoti ir pagimdyti be didesnių problemų.
Ar ši anomalija paveldima?
Yra požymių, kad genetika gali turėti įtakos, tačiau tai nėra griežtai paveldima liga.
Ar galima visiškai išgydyti dviragę gimdą?
Chirurginė operacija gali koreguoti gimdos formą, tačiau ji atliekama tik esant medicininiam poreikiui.
Ar reikalingas specialus nėštumo planas?
Taip, gydytojai dažniausiai rekomenduoja atidžiau stebėti nėštumą, kad būtų galima laiku pastebėti komplikacijas.
Ar įmanoma išnešioti dvynius turint dviragę gimdą?
Tai labai reta ir gali būti rizikinga, tačiau tokie atvejai medicinoje yra užfiksuoti.
Kelias į motinystę su daugiau žinių
Sužinojus apie dviragę gimdą, gali kilti nerimas dėl ateities. Tačiau ši informacija leidžia geriau pažinti savo kūną ir atsakingiau planuoti šeimą. Tinkamai prižiūrint sveikatą, konsultuojantis su specialistais ir išlaikant pozityvų požiūrį, moterys su šia diagnoze sėkmingai tampa mamomis, o kelionė į motinystę tampa kiek labiau apgalvota, bet ne mažiau graži.
