Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti žagarėlius su kefyru, pateiksime išsamią recepto eigą, pasidalinsime naudingais patarimais bei atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus. Tai puikus pasirinkimas savaitgalio popietei, kai norisi namuose paskleisti gardų kepinių kvapą.
Trumpa žagarėlių istorija
Žagarėliai savo pavadinimą greičiausiai gavo dėl išskirtinės formos – susukti ir persukti tešlos gabaliukai primena smulkius žagarėlius ar šakeles. Jie buvo kepami įvairiuose Lietuvos regionuose, dažnai pagal kiekvienos šeimos tradicijas. Vienur į tešlą dėdavo grietinės, kitur – sviesto, o kai kur juos gardindavo kefyru. Nepaisant skirtumų, visi variantai turėjo vieną bendrą bruožą – lengvą, purią tešlą ir gausų cukraus pudros sluoksnį ant viršaus.
Ingredientai žagarėliams su kefyru
Norint iškepti gardžius žagarėlius, reikės šių produktų:
- 250 ml kefyro
- 2 kiaušiniai
- 100 g cukraus
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- ½ arbatinio šaukštelio druskos
- 1 arbatinis šaukštelis sodos (gesinti su trupučiu citrinos sulčių ar acto)
- 450–500 g kvietinių miltų
- 50 g sviesto arba 3 šaukštai aliejaus
- Aliejus kepimui
- Cukraus pudra barstymui
Kefyras čia yra pagrindinis „slaptas“ ingredientas – jis ne tik suteikia purumo, bet ir padeda tešlai geriau kilti bei išlaikyti malonų skonį.
Žingsnis po žingsnio receptas
1. Tešlos paruošimas.
Dubenyje sumaišykite kiaušinius su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Išplakite, kol masė taps lengvai putojanti. Įpilkite kefyro, gesintą sodą ir ištirpintą sviestą arba aliejų.
2. Miltų įmaišymas.
Palaipsniui berkite miltus ir minkykite tešlą. Ji turi būti minkšta, elastinga, bet nelipni. Jei reikia, miltų kiekį galite šiek tiek pakoreguoti.
3. Tešlos poilsis.
Uždenkite tešlą rankšluosčiu ir palikite 20–30 minučių, kad ji „pailsėtų“. Per tą laiką tešla taps dar elastingesnė.
4. Kočiojimas ir formavimas.
Iškočiokite tešlą iki maždaug 3–4 mm storio. Supjaustykite stačiakampiais gabalėliais, jų viduryje padarykite įpjovą ir per ją perkiškite vieną kraštą – taip gausite klasikinę žagarėlių formą.
5. Kepimas.
Įkaitinkite gilų puodą su aliejumi ir kepkite žagarėlius, kol jie taps auksinės spalvos. Išimkite ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų riebalų perteklių.
6. Pabaiga.
Dar šiltus pabarstykite gausiai cukraus pudra – tai suteiks jiems tradicinį saldų ir purų pavidalą.
Naudingi patarimai
- Kepkite mažomis porcijomis, kad aliejaus temperatūra nekristų ir žagarėliai neišeitų riebūs.
- Jei norite dar trapesnių žagarėlių, į tešlą įpilkite šaukštą grietinės kartu su kefyru.
- Kad žagarėliai būtų ypatingai purūs, naudokite šviežią kefyrą ir tinkamai gesintą sodą.
- Į tešlą galima įmaišyti truputį citrinos žievelės – suteiks gaivaus aromato.
Žagarėlių patiekimo idėjos
Žagarėliai su kefyru puikiai tinka prie arbatos ar kavos. Jie gali būti patiekiami ir su uogiene, šokoladiniu padažu ar net medumi. Jei norite šventiškesnės versijos – apibarstykite ne tik cukraus pudra, bet ir smulkintais riešutais ar šokolado drožlėmis.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl žagarėliai sugeria per daug aliejaus?
Greičiausiai aliejus nebuvo pakankamai įkaitęs arba į jį buvo dedama per daug tešlos vienu metu. Aliejus turi būti 170–180 °C temperatūros.
Ar galima tešlą pasiruošti iš anksto?
Taip, tešlą galima laikyti šaldytuve iki 12 valandų. Tik prieš kepdami ją palaikykite kambario temperatūroje apie 20 minučių.
Ką daryti, jei tešla per daug lipni?
Įmaišykite dar šiek tiek miltų, tačiau nepersistenkite – kitaip žagarėliai taps kieti.
Ar galima kepti orkaitėje?
Tradiciškai žagarėliai kepami aliejuje, tačiau galite bandyti kepti orkaitėje 180 °C temperatūroje, nors tekstūra bus kitokia – mažiau trapi.
Kiek laiko žagarėliai išlieka skanūs?
Geriausi jie būna tą pačią dieną, bet sandariame inde gali išlikti trapūs 1–2 dienas.
Jaukūs popietės prisiminimai su šviežiai keptais žagarėliais
Žagarėliai su kefyru ne tik paprastas desertas, bet ir dalelė lietuviškų tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Kai virtuvėje pasklinda jų kvapas, tarsi sugrįžtame į vaikystę – pas močiutę, kurioje visada laukdavo lėkštė traškių, cukraus pudra aplipusių gardumynų. Tai receptas, kuris jungia praeitį su dabartimi ir suteikia progą pasimėgauti paprastais, bet ypatingais skoniais.
