Kas yra dviguba gimda?
Dviguba gimda atsiranda dar vaisiaus vystymosi metu, kai du Müllerio latakai, iš kurių formuojasi gimda, nevisiškai susilieja. Dėl to susiformuoja dviejų ertmių arba iš dalies padalinta gimda. Būklės sunkumas gali būti skirtingas – kai kurios moterys turi tik nedidelį gimdos padalijimą, o kitų atveju gimda susiformuoja beveik kaip dvi atskiros struktūros.
Dvigubos gimdos tipai
Yra keli dvigubos gimdos variantai, priklausomai nuo to, kaip susiformavusi gimdos ertmė:
- Dviragė gimda (bicornuate uterus) – gimdos viršutinė dalis padalinta į du ragus, o apatinė lieka bendra.
- Dviguba gimda (uterus didelphys) – susiformuoja dvi visiškai atskiros gimdos ertmės, kartais net su dviem gimdos kakleliais.
- Gimda su pertvara (septuota gimda) – viduje esanti pertvara iš dalies arba visiškai padalija gimdos ertmę.
Simptomai ir požymiai
Daugelis moterų su dviguba gimda net nežino apie šią būklę, nes ji dažnai nesukelia jokių ryškių simptomų. Vis dėlto, kai kurioms gali pasireikšti:
- nereguliarios menstruacijos arba stipresnis kraujavimas;
- skausmingos mėnesinės;
- pakartotiniai persileidimai ar sunkumai pastojant;
- nenormalūs pojūčiai nėštumo metu dėl gimdos formos.
Įtaka vaisingumui ir nėštumui
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – ar dviguba gimda gali trukdyti pastoti. Daugeliu atvejų moterys su šia anomalija gali turėti vaikų, tačiau rizika komplikacijoms iš tiesų didesnė. Galimos problemos:
- persileidimo tikimybė gali būti didesnė;
- dažniau pasitaiko priešlaikinis gimdymas;
- vaisius gali įsitvirtinti neįprastoje gimdos dalyje, sukeldamas komplikacijų;
- kartais prireikia cezario pjūvio dėl sudėtingos vaisiaus padėties.
Nors rizikos egzistuoja, daugybė moterų su dviguba gimda pagimdo sveikus kūdikius, ypač jei nėštumo eiga stebima atidžiai.
Diagnozė ir tyrimai
Dviguba gimda dažniausiai nustatoma atliekant ginekologinius tyrimus ar ultragarsą. Kartais tai išaiškėja tik nėštumo metu arba tiriant nevaisingumo priežastis. Papildomai gali būti taikomi:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
- Histerosalpingografija – gimdos ir kiaušintakių rentgeno tyrimas;
- Histeroskopija – gimdos ertmės apžiūra specialiu prietaisu.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų dvigubai gimdai gydymo nereikia, jei moteris nejaučia simptomų ir nesusiduria su nėštumo komplikacijomis. Tačiau jei būklė kelia vaisingumo problemų ar kartojasi persileidimai, gydytojas gali rekomenduoti chirurginę intervenciją. Operacijos metu galima pašalinti gimdos pertvarą ar pakoreguoti jos formą. Tokios procedūros dažnai pagerina nėštumo baigtis.
Psichologinė pusė
Moterims sužinojus apie dvigubą gimdą, neretai kyla nerimas ar net baimė dėl būsimos motinystės. Labai svarbu gauti išsamią gydytojo konsultaciją, suprasti, kad ši būklė nėra nuosprendis, ir kad daugelis moterų su ja turi sėkmingą nėštumo patirtį. Psichologinis palaikymas čia ne mažiau svarbus nei medicininė priežiūra.
DUK apie dvigubą gimdą
Ar dviguba gimda dažna? – Ši anomalija yra gana reta, pasitaiko maždaug 0,1–0,5 % moterų.
Ar galima pastoti turint dvigubą gimdą? – Taip, dauguma moterų gali pastoti, tačiau nėštumo metu gali kilti daugiau rizikų.
Ar dviguba gimda visada sukelia persileidimą? – Ne, nors rizika didesnė, daug moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo kūdikius.
Ar šią būklę galima išgydyti? – Dvigubos gimdos nepavyks visiškai „išgydyti“, tačiau chirurginės procedūros gali pagerinti jos struktūrą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kiekviena patirtis yra unikali
Nors dviguba gimda skamba kaip sudėtinga diagnozė, kiekviena moters patirtis skirtinga. Vienoms ji neturi didesnės įtakos gyvenimui ar nėštumui, kitoms gali pareikalauti daugiau medicininės priežiūros. Svarbiausia – nebijoti konsultuotis, domėtis ir rūpintis savo sveikata, kad kelias į motinystę būtų kuo ramesnis.
