Trumpa žagarėlių istorija
Žagarėliai yra tradicinis lietuviškas kepinys, kurio istorija siekia kelis šimtmečius. Jie buvo kepami įvairiose Lietuvos vietovėse, tačiau ypač išpopuliarėjo Aukštaitijoje ir Žemaitijoje. Neretai žagarėliai buvo ruošiami per šventes ar didesnius šeimos susibūrimus, nes tai greitai pagaminamas ir daugelio mėgstamas skanėstas. Laikui bėgant atsirado daugybė šio recepto variacijų, tačiau kefyrinis variantas įsitvirtino kaip vienas iš populiariausių dėl savo paprastumo ir gero rezultato.
Ingredientai žagarėliams su kefyru
Norint pagaminti gardžius žagarėlius, svarbiausia pasiruošti kokybiškus produktus. Tešlai reikės:
- 500 g kvietinių miltų
- 200 ml kefyro
- 2 kiaušinių
- 50 g cukraus
- 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
- Žiupsnelio druskos
- 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus
- Augalinio aliejaus kepimui
- Cukraus pudros pabarstymui
Žingsnis po žingsnio receptas
1. Į dubenį įmuškite kiaušinius ir išplakite juos su cukrumi bei vaniliniu cukrumi. Masė turi tapti puri ir šviesi.
2. Supilkite kefyrą, įberkite žiupsnelį druskos, kepimo miltelius ir viską gerai išmaišykite.
3. Po truputį berkite persijotus miltus, nuolat minkydami tešlą. Ji turėtų būti minkšta, nelipni, bet kartu elastinga.
4. Iš tešlos iškočiokite maždaug 0,5 cm storio lakštą. Jį supjaustykite stačiakampiais gabaliukais ir kiekvieną jų įpjaukite per vidurį. Vieną kampą perverkite per įpjovą, kad susiformuotų klasikinė žagarėlių forma.
5. Įkaitinkite gilesnę keptuvę arba puodą su aliejumi. Kai aliejus pasieks tinkamą temperatūrą, dėkite žagarėlius ir kepkite iki auksinės spalvos. Kepkite nedidelėmis porcijomis, kad aliejus neatvėstų.
6. Iškepusius žagarėlius išimkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Kai atvės, gausiai pabarstykite cukraus pudra.
Patarimai, kad žagarėliai pavyktų
Norint iškepti tobulus žagarėlius, svarbu atkreipti dėmesį į kelis niuansus. Pirmiausia, kefyras turi būti kambario temperatūros – taip tešla geriau iškils ir taps puri. Be to, labai svarbu nepersistengti su miltais: per daug miltų padarys žagarėlius kietus, o tešla taps sunkiai formuojama. Kepant būtina užtikrinti, kad aliejus būtų pakankamai įkaitęs – jei jis bus per šaltas, žagarėliai sugers daug riebalų, o jei per karštas – jie greitai apdegs iš išorės, bet viduje liks neiškepę.
Žagarėlių su kefyru skanavimo būdai
Nors tradiciškai žagarėliai valgomi pabarstyti cukraus pudra, jų pateikimo galimybės gali būti kur kas įvairesnės. Pavyzdžiui, galima juos patiekti su uogiene ar medumi, kas suteiks papildomo saldumo. Kai kurie mėgsta žagarėlius valgyti su grietine ar natūraliu jogurtu, nes tai subalansuoja jų saldumą. Taip pat jie puikiai dera prie kavos ar arbatos, todėl tinka tiek pusryčiams, tiek desertui po pietų.
DUK apie žagarėlius su kefyru
Kiek laiko galima laikyti žagarėlius? – Geriausia juos suvalgyti tą pačią dieną, nes tuomet jie išlieka traškiausi. Tačiau sandariame inde kambario temperatūroje jie gali būti laikomi iki 2–3 dienų.
Ar galima kepti orkaitėje? – Tradiciškai žagarėliai kepami aliejuje, tačiau galima juos bandyti kepti orkaitėje. Tuomet jų tekstūra bus kitokia – mažiau traški, bet vis tiek gardi.
Ar galima naudoti kitus pieno produktus vietoj kefyro? – Taip, kefyrą galima pakeisti rūgpieniu ar natūraliu jogurtu, tačiau rezultatas gali šiek tiek skirtis pagal skonį ir konsistenciją.
Ką daryti, jei tešla per lipni? – Tokiu atveju reikia po truputį berti daugiau miltų, bet svarbu nepersistengti – tik tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų.
Žagarėlių ruošimas šeimos rate
Žagarėlių kepimas dažnai tampa ne tik kulinarine veikla, bet ir smagia šeimos tradicija. Vaikai gali padėti formuoti kepinius, o suaugusieji rūpinasi kepimu. Tokia veikla suburia visus prie stalo, leidžia pasidžiaugti gardžiu rezultatu ir kartu praleistu laiku. Tai ne tik desertas, bet ir jauki patirtis, kurią verta išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
