Erkės įkandimas ir raudona dėmė: ką būtina žinoti

Šiltuoju metų laiku erkės tampa viena didžiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Jų įkandimai dažnai atrodo nepavojingi, tačiau pasirodžiusi raudona dėmė po erkės įkandimo gali būti rimtas signalas, kad organizmas susidūrė su infekcija. Norint laiku reaguoti ir išvengti galimų komplikacijų, būtina žinoti, kokiais atvejais raudona dėmė yra tik alerginė reakcija, o kada ji rodo rimtą ligą.

Kaip atrodo įprastas erkės įkandimas?

Įprastai erkės įkandimo vietoje atsiranda nedidelis paraudimas, kuris dažniausiai būna nuo kelių milimetrų iki centimetro dydžio. Jis gali būti šiek tiek patinęs, niežėti ar būti jautrus prisilietus. Toks paraudimas praeina per kelias dienas ir nėra pavojingas, jei nesiplečia ir nesukelia kitų simptomų.

Kada raudona dėmė kelia nerimą?

Didžiausią susirūpinimą kelia situacijos, kai po įkandimo atsiranda plati, plečianti dėmė. Ji gali būti žiedinės formos, centre šviesesnė, o pakraščiuose ryškiau paraudusi. Tai klasikinis požymis, kad žmogus galėjo užsikrėsti Laimo liga. Tokia dėmė dažniausiai atsiranda praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po įkandimo.

Erkės įkandimas ir Laimo liga

Laimo liga yra viena pavojingiausių erkių platinamų ligų. Pagrindinis ankstyvas jos simptomas – būtent raudona dėmė, dar vadinama migruojančia eritema. Jei ši dėmė atsiranda, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes laiku paskirtas antibiotikų gydymas leidžia išvengti rimtų komplikacijų: sąnarių, nervų sistemos ar širdies pažeidimų.

Kitos galimos ligos po erkės įkandimo

Be Laimo ligos, erkės gali pernešti ir kitas infekcijas, pavyzdžiui, erkinį encefalitą. Nors ši liga nesukelia būdingos raudonos dėmės, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą – karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ar silpnumą. Šie simptomai gali reikšti rimtą infekciją, todėl jų ignoruoti negalima.

Ką daryti pastebėjus raudoną dėmę?

Jei po erkės įkandimo pastebite raudoną dėmę, pirmiausia stebėkite jos dydį ir formą. Nedidelė, neplintanti dėmė gali būti įprasta organizmo reakcija. Tačiau jei dėmė didėja, įgauna žiedinę formą arba kartu pasireiškia bendri simptomai (karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmai), būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip saugotis erkių įkandimų?

Geriausias būdas išvengti pavojų – prevencija. Einant į mišką ar parką, dėvėkite šviesius, kūną dengiančius drabužius, naudokite repelentus, grįžę namo kruopščiai apžiūrėkite kūną. Nepamirškite, kad erkės dažnai įsisiurbia į nematomas vietas – už ausų, pažastyse, kirkšnyse ar net galvos odoje.

Erkės pašalinimas – kaip tai padaryti saugiai?

Pastebėję erkę, nedelsdami ją pašalinkite pincetu. Griebkite kuo arčiau odos ir traukite lėtai, stengdamiesi neišspausti erkės pilvelio. Ištrauktą erkę sunaikinkite, o įkandimo vietą dezinfekuokite. Jokiu būdu netepkite erkės aliejumi ar kitomis priemonėmis, kurios gali paskatinti ją išskirti daugiau seilių su galimais ligų sukėlėjais.

DUK

Ar kiekviena raudona dėmė po erkės įkandimo reiškia Laimo ligą?
Ne, nedidelė dėmė dažniausiai yra normali reakcija. Tačiau plintanti ir žiedinė dėmė yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją.

Kiek laiko po erkės įkandimo gali atsirasti dėmė?
Dėmė gali atsirasti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po įkandimo.

Ar galima iš anksto nustatyti, ar erkė buvo užsikrėtusi?
Deja, vizualiai to pasakyti neįmanoma. Net maža erkė gali būti infekcijos šaltinis.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Jei dėmė plečiasi, yra didesnė nei 5 cm, atsiranda karščiavimas, sąnarių ar galvos skausmai – būtina medicininė konsultacija.

Žinojimas, kuris gali išgelbėti sveikatą

Nors erkės įkandimas ir raudona dėmė ne visada reiškia rimtą ligą, dėmesingumas savo sveikatai yra svarbiausia priemonė. Laiku pastebėjus pokyčius ir kreipiantis į gydytoją, galima užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ir išsaugoti gerą savijautą.