Didžiausia planeta – Jupiteris
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo skersmuo siekia apie 142 984 km, o masė yra daugiau nei du su puse karto didesnė už visų kitų planetų masę kartu sudėjus. Tai dujų milžinė, sudaryta daugiausia iš vandenilio ir helio. Jupiterio atmosfera pasižymi milžiniškais audrais, o garsiausias jų – Didžioji Raudonoji Dėmė, audra, kuri tęsiasi šimtus metų.
Saturnas – antras pagal dydį
Saturno skersmuo siekia apie 120 536 km, todėl ši planeta užima antrą vietą dydžio eilėje. Saturnas garsėja įspūdingais žiedais, sudarytais iš ledo dalelių, uolienų ir dulkių. Tai dar viena dujų milžinė, kurios atmosfera panaši į Jupiterio, tačiau ji yra lengvesnė ir mažiau tanki.
Uranas – paslaptinga milžinė
Uranas yra trečia pagal dydį planeta su 51 118 km skersmeniu. Ji išsiskiria savo ypatingu ašies pasvirimu – planeta tarsi guli ant šono, todėl jos metų laikai yra ypač ekstremalūs. Uranas priklauso vadinamiesiems lediniams milžinams, nes jo atmosfera gausi vandens, amoniako ir metano junginių.
Neptūnas – tolimiausias milžinas
Neptūnas yra ketvirta pagal dydį planeta, kurios skersmuo siekia 49 528 km. Ji yra toliausiai nuo Saulės esanti planeta, pasižyminti intensyvia mėlyna spalva, kurią lemia metano kiekis atmosferoje. Neptūne pučia stipriausi vėjai visoje Saulės sistemoje – jų greitis gali viršyti 2000 km/h.
Žemė – mūsų namai
Mūsų planeta yra penkta pagal dydį Saulės sistemoje. Žemės skersmuo siekia apie 12 742 km. Ji yra unikali tuo, kad čia egzistuoja gyvybė, sudėtinga ekosistema ir skystas vanduo, dengiantis daugiau nei 70 % paviršiaus. Žemės atmosfera saugo mus nuo kenksmingų Saulės spindulių, o tinkamos klimato sąlygos leidžia vystytis įvairioms gyvybės formoms.
Venera – karščiausia planeta
Venera yra šešta pagal dydį planeta, šiek tiek mažesnė už Žemę, jos skersmuo – 12 104 km. Nepaisant dydžio panašumo į mūsų planetą, Venera yra neįtikėtinai karšta – jos paviršiaus temperatūra siekia daugiau nei 460 °C. Tai lemia itin tanki atmosfera, kurioje gausu anglies dioksido ir sieros rūgšties debesų.
Marsas – raudonoji planeta
Marsas yra septinta pagal dydį planeta, kurios skersmuo siekia 6 779 km. Ji garsėja raudonu paviršiumi, kurį suteikia geležies oksidas. Marsas yra ypatingas dėl galimų gyvybės pėdsakų praeityje – mokslininkai teigia, kad anksčiau čia galėjo būti skysto vandens. Šiuo metu Marsas yra vienas iš pagrindinių tyrimų objektų ieškant galimybių kolonizuoti kitas planetas.
Mažiausia planeta – Merkurijus
Merkurijus yra mažiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo siekia tik 4 879 km. Ji yra arčiausiai Saulės esanti planeta, todėl temperatūrų svyravimai čia itin dideli. Dieną paviršius įkaista iki 430 °C, o naktį temperatūra gali nukristi iki –180 °C.
Planetos pagal dydį – apibendrinanti tvarka
Apibendrinant, planetos pagal dydį nuo didžiausios iki mažiausios išsidėsto taip: Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Žemė, Venera, Marsas, Merkurijus. Ši tvarka padeda lengviau suvokti Saulės sistemos įvairovę bei skirtumus tarp dujų milžinių ir uolinių planetų.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra didžiausia Saulės sistemos planeta?
Didžiausia planeta yra Jupiteris, kurio skersmuo siekia beveik 143 tūkst. km.
Kodėl Žemė nėra nei didžiausia, nei mažiausia?
Žemė užima penktą vietą pagal dydį, todėl ji yra vidutinė planeta lyginant su kitomis.
Kuri planeta yra arčiausiai Saulės?
Arčiausiai Saulės yra Merkurijus – mažiausia Saulės sistemos planeta.
Kodėl Neptūnas toks mėlynas?
Neptūno mėlyną spalvą lemia metano dujos, kurios sugeria raudoną šviesą ir atspindi mėlyną.
Įdomūs faktai, kurie praturtina žinias apie planetas
Nors mokykloje dažniausiai planetos pristatomos tik pagal dydį ar atstumą nuo Saulės, kiekviena jų turi unikalių savybių. Jupiteris skleidžia stipriausią magnetinį lauką, Saturnas – gražiausius žiedus, o Žemė – vienintelė planeta, kurioje aptinkama gyvybė. Tai įrodo, kad mūsų Saulės sistema – ne tik dangaus kūnų rinkinys, bet ir įspūdinga, dinamiška visata, kupina paslapčių ir atradimų.
