Lietuvos įvaizdis tarptautinėje arenoje daug žadantis – vien per 2017 metus čia įsikūrė 35 „fintech“ įmonės, o prieš kelias savaites Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių „16+1“ Vyriausybių vadovų susitikime sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio „fintech“ konferenciją.
„Fintech“ tema šiandien ypač aktuali, todėl apie Lietuvos lyderiavimo perspektyvas finansinių technologijų srityje, vystymo gaires ir atnešamas galimybes bus svarstoma bei diskutuojama modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
Mažasis Silicio slėnis
Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo patvirtinta ir eilė teisės aktų, leidžiančių diegti inovacijas – P2P (angl. peer-to-peer; tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų) tarpusavio skolinimo platformos, identifikavimas nuotoliniu būdu, mokėjimo paslaugų, elektroninių pinigų, kibernetinio saugumo. Lietuvos centrinis bankas įdiegė bandomąją finansinių inovacijų aplinką (angl. „regulatory sandbox“), taip pat pristatyta „Newcomer“ programa finansinių technologijų bendrovėms, kurios nori vykdyti veiklą Lietuvoje, pagal kurią su naujais rinkos dalyviais glaudžiai bendradarbiaujama, teikiamos konsultacijos.
Pasak Lietuvos Respublikos finansų ministro Viliaus Šapokos, nors vos praėjusių metų balandį globalioje „fintech“ konferencijoje Paryžiuje Lietuva pristatė siekį tapti finansinių technologijų lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione, jau po kelių mėnesių Vienoje viename iš „fintech“ forumų kai kurių šalių atstovai teiravosi, kaip pasiekti mūsų lygį. Tokį pat prašymą pasidalinti patirtimi prieš porą mėnesių ministras gavo ir iš kolegų Singapūre ir Pietų Korėjoje.
„Lietuvos „fintech“ centras laikomas vienu iš progresyviausių ne tik regione, bet ir visoje Europoje. Tai yra žinia, kuria galime ir pasidžiaugti, ir didžiuotis. Lietuvoje glaudžiai bendradarbiauja visos institucijos – tiek finansų rinkos priežiūros, tiek kibernetinio saugumo, tiek pinigų plovimo prevencijos. Subalansuotos, saugios, prižiūrimos aplinkos ir valdomų rizikų derinys pasaulyje yra tikrai retas dalykas. Taip pat turime daug talentingų entuziastų, patyrusių „fintech“ specialistų, o ką jau kalbėti apie ICO (angl. „initial coin offering“ arba pirminis kriptovaliutos siūlymas). Lietuva yra viena pirmųjų pasaulio šalių, kuri nustatė reguliavimo, mokesčių, atskaitomybės, pinigų plovimo prevencijos gaires. Šiose srityse daugelį šalių lenkiame keleriais metais“, – tvirtina V. Šapoka.
Apie pagarbą Lietuvai „fintech“ srityje antrina ir europarlamentaras Antanas Guoga, šiuo metu viešintis Seule. „Susitikimo metu miesto meras Park Won Soon pirmiausia domėjosi Lietuvos „fintech“ arena. Seulas – vienas iš pažangiausių miestų skaitmenizacijos srityje, todėl mokytis iš Pietų Korėjos ar kai kurių kitų Azijos šalių privalome ne mažiau“, – naujienomis dalijosi A. Guoga, į didžiausią Pietų Korėjos technologijų renginį vykęs pristatyti Europos Parlamento ir Lietuvos iniciatyvų „blockchain“ srityje.
Pasak europarlamentaro, Seulo meras buvo pakviestas atvykti į Europą šį spalį ir itin domėjosi mūsų „Blockchain Centre Vilnius“ technologijų centru bei visa blokų grandinės ekosistema.
Vidiniai prieštaravimai stabdo didesnį progresą
Startuolis, vos per metus išaugęs iki vidutinio dydžio įmonės (iki 100 darbuotojų), „Skycop“ – vienas iš sėkmingo inovatyvių idėjų įgyvendinimo pavyzdžių. Lietuvių sukurta platforma padeda į ar iš Europos lėktuvu vykstantiems keleiviams atgauti dėl vėluojančių ar atšauktų skrydžių jiems priklausančias kompensacijas. Didelę patirtį sukaupęs „Skycop“ ryšių su investuotojais vadovas Jurgis Petrošius teigia, jog perspektyviai „fintech“ sričiai galima padėti įsikurti ir toliau kurti būtent Lietuvoje, pasiūlant palankesnes sąlygas nei svetur.
„Neretai Lietuvos reguliuotojai patys sau prieštarauja – vieni kviečia tarptautinius verslus steigtis ir kurtis Lietuvoje, tuo tarpu kiti, užuot kūrę palankesnes teisines ir mokestines sistemas startuoliams ar įmonėms, sukuria nemažai atgrasančių barjerų, o tai mažina Lietuvos kaip investicinės aplinkos patrauklumą. Savalaikis ir palankus reguliavimas taip pat gali būti laikomas inovacija ar bent jau jos dalimi, todėl jei Lietuvos reguliuojančios institucijos glaudžiau bendradarbiautų su „fintech“ segmento inovatoriais ir prisidėtų prie inovacijų kūrimo, Lietuva galėtų tapti finansinių technologijų centru Rytų pusrutulyje jau labai netolimoje ateityje“, – mano J. Petrošius.
Reguliavimo poreikis – rinkos žaidėjų iniciatyva
Stebint tokius pokyčius vien Lietuvos finansų sektoriuje, tampa akivaizdu, jog ES reguliavimo aplinkai tokio masto finansinių technologijų augimas yra didelis iššūkis. „TRINITI Lietuva“ vadovaujantis partneris, verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas sako, jog politiniame lygmenyje labai aiškiai matyti teigiamas nusiteikimas ir pastangos, kuriomis siekiama reaguoti į rinkos poreikius ir kurti palankias verslui sąlygas. Deja, reguliacinių priemonių, kurios atitinka technologinę pažangą, sukūrimas ir įgyvendinimas užtrunka. Be to, finansų sektorius yra griežtai ir detaliai reglamentuojamas ES teisės aktų, o tai reiškia, kad atskiros valstybės yra įspraustos į rėmus ir, nepaisant nacionalinių valdžios institucijų pastangų, dažnai neturi galimybių imtis savarankiškų veiksmų.
„Stebint Lietuvos finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiksmus, nelieka abejonių, kad siekiama laimėti konkurencinę kovą ir tapti finansinių institucijų traukos centru, tačiau grįžtant prie to, kaip stipriai finansų rinka yra reguliuojama ir prižiūrima, priemonės siekiant pranašumo yra ribotos. Žinoma, svarbu rasti ir išnaudoti tai, kas leidžiama arba nėra reguliuojama ES mastu. Be to, labai svarbu, kad šių institucijų pavyzdžiu sektų ir kiti valstybiniai subjektai, nes tik taip galima sukurti pažangiam verslui tinkamą teisinę aplinką“, – teigia advokatas.
Anot „Skycop“ atstovo J. Petrošiaus, įprastai inovacijos visada eina pirma, o vėliau sprendimų priėmėjas galvoja, kaip išspręsti su naujų technologijų taikymu iškilusias problemas. „Šis procesas vis dar neturi sėkmės formulės, nes reguliuotojai, išskyrus pavienius „fintech“ entuziastus, nuodugniai nestebi, kas dedasi rinkoje. Dažniausiai reguliavimo poreikis atsiranda ir būna sąlygotas pačių rinkos žaidėjų – technologijų taikymui reikalingos gairės, žaidimo taisyklės ir reguliuojantis organas, kuris rinkos dalyvius įpareigos jų laikytis“, – patirtimi dalijasi J. Petrošius.
Panašu, jog ambicijų sustiprinti šalių narių ir visos ES „fintech“ įtaką globalioje erdvėje turi ir pati Europos Komisija. Šį kovą ji paskelbė „fintech“ veiksmų planą, kurio ašyje – tikslas Europą paversti pasauliniu „fintech“ centru. ES „fintech“ veiksmų plane numatyta sudaryti finansų sektoriui sąlygas pasinaudoti sparčia naujų technologijų – blokų grandinės, dirbtinio intelekto ir debesijos paslaugų, pažanga.
Pasak A. Guogos, kartu siekiama užtikrinti, kad rinkos taptų saugesnės ir naujiems dalyviams į jas patekti būtų lengviau. „Iš šio stipraus judėjimo tikiuosi daug, nes numatytas planas turi palaikymą aukščiausiu lygiu“, – sakė europarlamentaras.
„Fintech“ temai 12 val. prasidedančioje profesionalams skirtoje programos dalyje numatytas pranešimas „Finansų technologijos ir jų perspektyva“. Iškart po jo 12.30 val. prasidės diskusija „Finansinių technologijų tendencijos 2019“, kurioje įžvalgomis dalinsis ne tik finansų ministras Vilius Šapoka, „Skycop“ ryšių su investuotojais vadovas Jurgis Petrošius, „TRINITI Lietuva“ vadovaujantis partneris, verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas, bet ir kriptovaliutų prekybos platformos „LUNO“ atstovas, „TransferWise“ gamybos vadovas Alvar Lumberg bei Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato politikos pareigūnas Peter Ohrlander.
#SWITCH! – ketvirtus metus iš eilės vykstantis didžiausias Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginys. Jame patirtimi, įžvalgomis ir patarimais dalinsis Lietuvos ir užsienio verslo bei visuomenės lyderiai, startuolių kūrėjai, vizionieriai, politikai.
#SWITCH! pagrindinis tikslas – pasiekti, kad į Lietuvą ateitų pažangios idėjos, technologijos, padėsiančios lietuviams kurti šiuolaikišką valstybę, gebančią konkuruoti pasaulyje.
