Pasaulį sukrėtusi viruso „WannaCry“ ataka akivaizdžiai parodė – net itin lengvai užtaisoma, tačiau laiku nepašalinta saugumo spraga, kiekvienam asmeniui, įmonei ar organizacijai gali pridaryti didžiulių nuostolių. Kiek mes, mūsų darbovietės ir svarbiausios institucijos yra atsparios kibernetinio saugumo pavojams? Ir ar deramai įvertiname mums iškilusį pavojų?
Daugiau nei 300 tūkst. Tiek kompiuterių 150 valstybių kiek daugiau nei per 2 paras sugebėjo užkrėsti virusas „WannaCry“, kuris užšifruodavo visus kompiuterio duomenis ir už šifro raktą reikalaudavo išpirkos. Ir visa tai dėl vienos operacinės sistemos „Windows“ saugumo spragos, kurią bendrovė užtaisė ir vartotojams tebuvo likę įsidiegti atsiųstą atnaujinimą.
Ši ataka atskleidė privačių asmenų bei institucijų abejingumą kibernetinei higienai. Dėl tokio aplaidumo, norint gauti prieigą prie daugelio namų ar įmonių kompiuterinių tinklų, net nereikia techniškai sudėtingos atakos ar komplikuoto kenkėjiško kodo“, – tvirtina „CUJO“ kibernetinio saugumo ekspertas Kęstutis Malakauskas.
Anot jo, internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus.
Daugiau įrenginių – daugiau grėsmių
„Ateities rizikos gana aiškios – daiktų internetas plečiasi, prie tinklo jungiami milijonai naujų, lengvai pažeidžiamų prietaisų. Jie bus „nulaužiami“ ir jungiami prie kompiuterių „zombių“ tinklų, naudojamų DDoS atakose prieš globalius informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėjus, finansų ir energetikos įmones. Jų darbo sutrikdymas gali sukelti chaosą globalioje visuomenėje.
Tiek gamintojams, tiek vartotojams reikia labiau rūpintis saugiu ir patikimu internetu. Jei nebus rimtų sprendimų, jei institucijos neskirs deramo dėmesio kibernetiniam švietimui, ateityje galime turėti didelių problemų“, – teigia K. Malakauskas, dalyvausiantis modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH diskusijoje apie pasiruošimą atremti kibernetines grėsmes.