Laikų, kai pasimatymuose bandysime sužavėti ne vaikiną ar merginą, o robotą, dar teks palaukti. Nors dirbtinis intelektas pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir jau šiandien ligas diagnozuoja efektyviau už gydytojus, žmogui vis dar negali prilygti savo bendravimo savybėmis. Vis dėlto, kartu su kolegomis dirbtinio intelekto robotą sukūręs Simonas Žilinskas įsitikinęs, kad jau greitai robotai žmonėms padarys dar vieną milžinišką paslaugą – išlaisvins nuo rutininių darbų.
Žmonių gyvybės – robotų rankose
Paklaustas, ką slepia kai kam paslaptingu atrodantis dirbtinio intelekto (DI) terminas, šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie šį reiškinį kalbėsiantis S. Žilinskas paaiškino, kad tai lankstus algoritmas, kuris gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
„O tas lankstumas gaunamas remiantis įvairiais duomenimis. Dar paprasčiau DI galima apibrėžti jį palyginus su tokiomis žmogaus savybėmis, kaip gebėjimas mokytis ar spręsti problemas“, – teigė S. Žilinskas.
Anot pašnekovo, labiausiai netikėta ir žavinčia DI panaudojimo sfera jam pačiam atrodo medicina. Robotai ne tik padeda gydytojams, bet kartais savo gebėjimais juos net lenkia. Jau šiandien atitinkama programinė įranga gali analizuoti paciento ligos istorijos pokyčius bei nuspręsti, kurie vaistai geriausiai tinka vienam arba kitam pacientui.
„Išgelbėti žmogaus gyvybę ir pacientui padėti geriau už gydytojus DI pajėgus, pavyzdžiui, remdamasis rentgeno nuotraukomis. Liga gali būti nustatoma daug efektyviau arba pastebėtos itin smulkios detalės, galinčios praslysti pro gydytojo akis. Taigi, tokiu būdu gydytojų darbas tampa vis efektyvesnis, o DI realiai prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo“, – apie robotų indelį šiuolaikinėje medicinoje kalbėjo S. Žilinskas.
Ryšį užmegzti trukdo netobula kalba
Nors mokslinėje fantastikoje siužetai apie užsimezgusį žmogaus ir roboto meilės ryšį jau nieko nestebina, tačiau realybėje tokio tipo santykių dar kurį laiką tikrai nebus. Pasirodo, robotų pokalbių su žmonėmis metu pastarieji vis dar dažnai jaučia, kad bendraujama ne su biologine būtybe.
Anot S. Žilinsko, DI šiuo metu trūksta kalbos gebėjimų, kurie įvertinami atliekant vadinamąjį Tiuringo testą. Šio testo metu žmogus vertintojas įprasta kalba bendrauja tiek su žmogumi, tiek su mašina. Visi testo dalyviai yra izoliuoti ir nemato vienas kito. Robotas tokį testą išlaiko, jeigu vertintojas negali suprasti, ar atsakymą jam pateikė žmogus, ar DI.
„DI Tiuringo testą išlaikė tik 2014 m., kai įveikė 30 proc. komisijos narių. Tokią dalį narių DI privertė manyti, kad jie kalba su realiu žmogumi. Taigi, galima sakyti, kad tuos 30 proc. būtų galima nuvesti į pasimatymą su robotu, kuris su jais pabendrautų, o jie jį gal net ir įsimylėtų“, – tikino dirbtinį intelektą kuriantis vaikinas.
